Talinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Talinas

Valstybė

Estija

Apskritis

Harju apskritis

Meras

Jüri Ratas

Plotas

159,2 km²

Gyventojų sk. (2006)
- Gyventojų tankumas

400 320
2524 žm./km²

Koordinatės

59°26' N 24°45' E

Padėtis Estijoje

Talinas (est. Tallinn) – Estijos sostinė ir pagrindinis uostas, išsidėstęs šalies šiaurėje, prie Baltijos jūros Suomijos įlankos, 80 km į pietus nuo Helsinkio. 401,7 tūkst. gyventojų (2005 m.)

[taisyti] Geografija

Talinas išsidėstęs šiaurės centrinėje Estijoje, pietinėje Suomijos įlankos pakrantėje. Miesto apylinkėse yra Ülemiste ežeras (plotas 9,6 km²), tiekiantis didžiąją dalį gėlo vandens. Harku – antras pagal dydį apylinkių ežeras (plotas 1,6 km²). Per Talino pakraštį teka tik viena upė – Pirita, kurios vaizdingas slėnis saugomas. Miestą supa kalkakmenio uolos. Aukščiausia miesto vieta – 64 m (Nymės rajone). Kranto linijos ilgis – 46 km. Išsikiša 3 dideli pusiasaliai: Kopli, Paljassaare ir Kakumäe.

[taisyti] Istorija

Talino senamiestis. Tolumoje – Olavo bažnyčia

Senamiesčio gatvelė

Pietinė Suomijos įlankos pakrantė finų genčių buvo apgyvendinta jau 2 tūkstantmetyje pr. m. e. Ilgai manyta, kad Talinas pažymėtas arabų kartografo al Idrisio žemėlapyje 1154 m., tačiau jo nurodoma vieta gerokai skiriasi nuo dabartinės Talino vietos, todėl yra abejonių, ar tai tikrai tas miestas. Kadangi XIII a. Talinas tapo svarbiu uostu Skandinavijos-Rusijos prekybos kelyje, čia atsikėlė teutonų kunigaikščiai iš Danijos, kurių dėka Estijos žmonės buvo apkrikštyti. Danai šiaurės Estijoje įsitvirtino 1219 m., kai Danijos karaliaus Valdemaro II kariuomenė užėmė Lindanisės tvirtovę ir pastatė savo fortą. 1285 m. Talinas tapo šiauriausiu Hanzos pirklių sąjungos nariu. 1345 m. danai miestą pardavė Teutonų ordinui. Viduramžiais Talinas buvo klestintis miestas, kuriame gyveno apie 8000 gyventojų, buvo apsuptas sienomis ir turėjo 66 tvirtoves. Vokietijoje prasidėjus reformacijai, jos banga nusirito ir į Taliną. 1561 m. miestas tapo Švedijos dominija. Didžiojo Šiaurės karo metu, 1710 m. Taliną užėmė carinė Rusija, tačiau vietiniams vokiečių vadovams pavyko išlaikyti kultūrinę ir ekonominę autonomiją. XIX a. prasidėjus industrializacijai, prasidėjo ir miesto rusifikacija.

1918 m. vasario 24 d. Taline paskelbtas Estijos nepriklausomybės manifestas. Tačiau į miestą kėsinosi tiek Rusija, tiek Vokietija. Tik 1920 m. vasario 2 d. Tartu sutartimi Estija visuotinai pripažinta kaip nepriklausoma respublika. Talinas tapo šalies sostine. II pasaulinio karo metais Taliną užėmė sovietai, vėliau – naciai, po to – vėl sovietai. Talinas išliko Estijos SSR sostine. 1980 m. Talinas buvo vienu iš Vasaros Olimpinių žaidynių miestų. Priemiestyje Piritoje vyko olimpinės regatos varžybos. 1991 m. Talinas vėl tapo nepriklausomos Estijos sostine.

Miestas turi 3 istorines dalis:

Toompea („Katedros kalva“) – miesto valdžios centras. Čia išsidėsčiusios svarbiausios valdymo institucijos, ambasados.
Senamiestis – senovinis Hanzos stiliaus miestas iki pat XIX a. nepavaldus miesto valdžiai.
Gyvenamoji dalis, besidriekianti piečiau senamiesčio. Plačiau apgyvendinta tik nuo XIX a. vid.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Žodis Tallinn turi kelias etimologijas. Plačiausiai paplitęs vardo aiškinimas: taani linn(a) ’danų miestas’, arba ‘danų pilis’ (1219 m. miestą užėmė ir ėmė plėsti danai), juolab kad ir herbą miestui davę danai savo valdymo laikais. Dar keliamos šios miestavardžio kilmės versijos: tali linna ‘žiemos pilis’ arba talu linnaa ’ūkio pilis’.

1918 m. pavadinimas Tallinna pakeitė iki tol danų, vokiečių ir kt. vartotą estiškos kilmės pavadinimą Revelis (est.: Rävala, vok.: Reval; rus.: Ревель; šved.: Räffle). 1920 m. pavadinimas pakoreguotas į Tallinn. Senoviniuose dokumentuose miestas dar vadinamas Lindanise, Kesoniemi, rusiškai vadintas Колывань, Леденец.

[taisyti] Administracinis skirstymas

Talino senamiesčio stogai

Vietinio valdymui palengvinti, Talinas padalintas į 8 miesto apygardas (est. linnaosa). Apygardas valdo seniūnas (est. linnaosavanem), kuris pavaldus miesto merui.

Apygarda	Plotas	Gyventojų sk.
Haabersti	18,6 km²	35 000
Kesklinn	28,0 km²	34 985
Kristiine	9,4 km²	27 531
Lasnamäe	30,0 km²	108 644
Mustamäe	8,0 km²	62 219
Nõmme	28,0 km²	35 043
Pirita	18,7 km²	8507
Põhja-Tallinn	17,3 km²	52 573

[taisyti] Gyventojai

Miesto panorama iš Olavo bažnyčios

2005 m. kovą Taline gyveno 401 694 gyventojai. Pagal Eurostat duomenis, Taline gyvena daugiausiai (27,8%) ne Europos Sąjungos piliečių, lyginant su kitomis ES sostinėmis. Sovietmečiu, siekiant išskirstyti tautas ir mažinti nacionalizmą, į Taliną atvyko namažai slavų tautų atstovų. 54,8% Talino gyventojų yra estai, 36,6% – rusai, 3,6% – ukrainiečiai, 1,9% – baltarusiai, 3,1% – kitų tautų atstovai. Mieste galima susišnekėti ne tik estiškai, bet ir suomiškai, rusiškai, angliškai.

[taisyti] Ekonomika

Talinas – Estijos ekonominis centras ir svarbiausias uostas. Vystoma tekstilės, maisto (ypač žuvies), mašinų ir kita pramonė. Sparčiai vystomos naujosios technologijos.

[taisyti] Švietimas

Aleksandro Neviškio cerkvės fragmentas

Svarbiausios miesto švietimo įstaigos:

Talino Technologinis Universitetas
Talino Pedagoginis Universitetas
Estijos Dailės Akademija
Estijos Krašto Apsaugos Akademija
Estijos Evangelikų Liuteronų Bažnyčia (teologijos institutas)
Estijos Verslo Mokykla

[taisyti] Turizmas

Estijos parlamentas

1997 m. Talino senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Jau sovietmečiu Talinas buvo svarbiu turistiniu centru. Estijai iškovojus nepriklausomybę, o ypač po to, kai įstojo į ES, turistų srautas dar labiau padidėjo. Svarbiausi miesto lankytini objektai:

Toompea – aukštutinis miestas, vyskupystės centras. Čia yra Toompea bokštas, Estijos parlamentas, liuteronų katedra ir įspūdinga Aleksandro Neviškio cerkvė (pastatyta Carinės Rusijos valdymo laikais). Per šią kalnuotą miesto dalį veda siauros grįstos gatvelės, atsiveria įspūdingos senamiesčio panoramos.
Žemutinis miestas – čia gausu ilgą miesto istoriją menančių vietų. Svarbiausia žemutinio miesto dalis – Rotušė ir Rotušės aikštė. Taip pat itin žymus objektas – Šv. Olavo katedra (Oleviste kirik), gotikos stiliaus pastatas, kuris 1549 – 1625 m. buvo aukščiausiu pasaulyje pastatu (124 m).

Miesto rotušė

Kadriorg – 2 km į pietus nuo miesto centro esantys buvę Petro I rūmai. Dabar čia įsikūręs Estijos meno muziejus.
Pirita – 2 km į šiaurės rytus nuo Kadriorg esanti miesto dalis. Per ją teka Pirito upė. Yra botanikos sodas ir Talino televizijos bokštas. 1980 m. Maskvos Olimpinių žaidynių metu čia vyko olimpinės regatos varžybos.

[taisyti] Transportas

Mieste galima keliauti autobusais ir tramvajais. Automobilių eismas senamiestyje ribojamas.
Netoli miesto yra tarptautinis Talino oro uostas iš kurio vyksta skrydžiai į Helsinkį, Amsterdamą, Berlyną, Briuselį, Kopenhagą, Londoną, Kijevą, Milaną, Maskvą, Stokholmą, Varšuvą. Be to, į Helsinkį kursuoja sraigtasparniai.
Iš Talino Via Baltica keliu galima pasiekti Rygą, Kauną, Varšuvą. Rytų link kelias (rekonstruojamas į autostradą) veda pro Narvą į Sankt Peterburgą. Taip pat keliai į kitus Estijos miestus: Tartu, Vilijandį. Tartautinės autobusų linijos Taliną jungia su Pabaltijo šalių miestais (Ryga, Kaunu, Vilniumi), Rusijos miestais (S. Peterburgu, Maskva), Vakarų Europos miestais (Hamburgu, Berlynu, Amsterdamu ir kt.).
Iš Talino uosto keltai plaukia į Helsinkį, Stokholmą, Alandų salas, Sankt Peterburgą, Rostoką.