Sėklinis latakas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sėklinis latakas (lot. ductus deferens) – tai siauras porinis vyro lytinių organų vamzdelis, kuriuo erotinio susijaudinimo metu išmetama sėkla į šlaplę. Prasideda jau nuo tiesiųjų sėklidės kanalėlių, tai yra nuo tos vietos, kur jau nebesigamina spermatozoidai, ir baigiasi šlaplės priešinėje dalyje. Jo ilgis 40-60 cm, skersmuo 2-3 mm. Sienelę sudaro gleivinė, lygiųjų raumenų ir išorinis standus jungiamojo audinio dangalas. Susitraukiant jo raumenims, sėkla lytinio sujaudinimo metu juo išmetama į šlaplę.
Prasidėjęs nuo prielipo, uodegos sėklinis latakas užlinksta į viršų ir eina kapšelio viduje už sėklidės, įlenda į kirkšninį kanalą, iš jo išėjęs, leidžiasi šonine mažojo dubens siena iki užpakalinio šlapimo pūslės paviršiaus, pasuka į priekį, išplatėjs ir, susijungęs su sėklinių pūslelių latakėliu, sudaro sėklos išmetamąjį kanalą (lot. ductus ejaculatorius), kuris atsiveria į priešinę šlaplės dalį.
Nuo prielipo uodegos iki kirkšninio kanalo pradžios sėklinį lataką, sėklidės kraujagysles, limfagysles ir nervus apsupa keli dangalai. Visi šie dariniai sudaro sėklinį virželį (lot. funiculus spermaticus).
 |
Žmogaus organų sistemos |  |
|
Moters: Bartolino liaukos - Gimda - Gimdos kaklelis - Kiaušintakiai - Kiaušidės - Lytinės lūpos - Makšties prieangis - Makštis - Mergystės plėvė - Putė - Skeno liaukos - Varputė |
||
| Serija: Žmogaus anatomija |
