Silenai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Graikų mitologija | |
|---|---|
 |
|
| Pirmapradžiai dievai Olimpo dievai | Titanai Mūzos | Nimfos Fantastinės būtybės |
|
| Fantastinės būtybės | |
|
|
|
Graikų mitologijoje silenai arba ipotanai – pusiau arkliai, pusiau žmonės. Dažnai maišomi su satyrais, kurie buvo pusiau ožiai.
Tradiciškai silenai vaizduojami iki juosmens kaip žmonės, o akys, nosis ir apatinę kūno dalis kaip arklių.
Silenai buvo dievo Dioniso pasekėjai. Pagal elgesį panašūs į satyrūs, todėl dažnai maišomi. Mėgsta linksminti, svaigintis gėrimais. Silenų pavadinimas kilo nuo seniausio iš Dioniso pasekėjo, kurio vardas buvo Silenas (romėnų Silvanas). Minima, kad jis buvo jauno dievo Dioniso mokytojas. Jis mėgo vyną, dažniausiai buvo girtas, todėl jį prilaikydavo satyras arba nešdavo asilas. Silenas turėjo nepaprastą pranašystės galią ir išmintį.
[taisyti] Silenas ir Midas
Pagal mitą, Frigijos karalius Midas troško Sileno išminties, todėl pagavo senį įpylęs į fontaną, iš kurios Silenas dažnai gerdavo, alkoholio. Kai Silenas užmigo, karaliaus tarnai sučiupo senį ir nuvedė pas savo šeimininką. Silenas su karaliumi pasidalino pesimistine filosofija: geriausia žmogui negimti, o jei gimė tai mirti kuo ankščiau.
Pagal kitą analogišką Sileno ir Mido mitą, Silenas Dioniso mokytojas pasiklydo Frigijoje. Mido tarnai išgelbėjo ir nuvedė pas karalių, su Silvanu elgėsi gerai. Dionisas paziūlė atlygi Midui už jo gerumą, karalius panorėjo, kad prie ko tik jis prisiliestų tas pavirst auksu.
