Taškas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Taškas – objektas, esantis tam tikroje erdvės pozicijoje, bet neturintis apimties (tūrio, ploto ar ilgio). Geometrijoje taškas dažniausiai naudojamas tam tikrai erdvės padėčiai fiksuoti. Matematikoje bendrai, bet kokia erdvė yra sudaryta iš taškų kaip primityviausių elementų.
Euklido geometrijos taškas neturi dydžio, orientacijos ir jokios kitos sąvybės, tik poziciją. Taškai naudojami kai kuriose aksiomose, pavyzdžiui, jei dvi plokštumos tiesės nėra lygiagrečios, egzistuoja lygiai vienas taškas, esantis ant abiejų tiesių.
Dekarto geometrijoje, tašką apibrėžia koordinatės – po vieną realųjį skaičių kiekvienai ašiai. Taigi trimatės erdvės taškas galėtų būti aprašomas taip:
- P = (2, 6, 9)
[taisyti] Kitos reikšmės
Taip pat taškas gali būti „laimėjimų“ vienetu (pvz., žaidimuose).
