Matematika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Matematika

Matematika – mokslas, tiriantis struktūrų, kitimų ir erdvių modelius. Formaliai matematika yra aksiomomis apibrėžtų abstrakčių struktūrų nagrinėjimas, naudojant logiką ir matematinius žymėjimus.

Matematikai tyrinėja struktūras, kurios turi atitikmenis kituose tiksliuosiuose moksluose, pavyzdžiui, fizikoje, taip pat apibrėžia naujas struktūras ir jas nagrinėja dėl tam tikrų priežasčių, nes naujomis struktūromis galima sudaryti apibendrinimą kelioms matematikos temoms ar palengvinti dažnai atliekamus skaičiavimus. Be to, daugelis matematikų tyrinėja tam tikras sritis tik dėl estetinių tikslų, palyginti matematiką su menais, o ne su taikomaisiais mokslais.

Matematikos teorijomis remiasi kiti tikslieji mokslai – fizika, informatika, ekonomika ir pan.

[taisyti] Istorija bei apžvalga

Pagrindinis straipsnis: Matematikos istorija

Žodis „matematika“ kilęs iš graikų kalbos žodžio μάθημα (máthema), reiškiančio „mokslą, žinias, ar pažinimą“; μαθηματικός (mathematikós) reiškia „pažinimo meilę“.

Matematikos raidą galime nagrinėti kaip vis abstraktesnių idėjų raidą. Pirmoji tokia abstrakcija greičiausiai yra skaičiai. Pagrindinės matematikos disciplinos išaugo iš poreikio daryti komercinius skaičiavimus, matuoti žemę bei numatyti astronominius įvykius. Šie trys poreikiai gali būti susieti su plačiomis matematikos dalimis – struktūros, erdvės ir pokyčių tyrimus.

Struktūros tyrimas prasideda skaičių, pirmiausiai natūraliųjų ir sveikųjų bei aritmetinių operacijų su jais tyrimu, kas yra elementariosios algebros tyrimų objektas. Detaliau skaičius tiria skaičių teorija. Lygybių sprendimo metodų paieška veda į abstrakčiąją algebrą, kur taip pat tiriami žiedai, grupės bei klasės, struktūros, apibendrinančios žinomų skaičių savybes. Svarbi vektoriaus sąvoka bei vektorių erdvės tiriama tiesinėje algebroje (tiek struktūros, tiek ir erdvių tyrimo sritis).

Erdvių tyrimas prasideda nuo geometrijos, pirmiausiai Euklido geometrijos ir trigonometrijos.

[taisyti] Matematikos sritys

[taisyti] Dydžiai

Straipsniai aprašantys įvairias skaičių aibes, dydžius, bei būdus, kaip tuos dydžius apskaičiuoti:

$1, 2, \ldots$	$0, 1, -1, \ldots$	$\frac{1}{2}, \frac{2}{3}, 0.125,\ldots$	$\pi, e, \sqrt{2},\ldots$	$i, 3i+2, e^{i\pi/3},\ldots$
Natūralieji skaičiai	Sveikieji skaičiai	Racionalieji skaičiai	Realieji skaičiai	Kompleksiniai skaičiai

Skaičius -- Natūralieji skaičiai -- Sveikieji skaičiai -- Racionalieji skaičiai -- Kompleksiniai skaičiai -- Hiperkompleksinis skaičius -- Kvarternionas -- Ordinalas -- Kardinalas -- p-adiniai skaičiai -- Seka -- Matematinės konstantos -- Begalybė ir kita

[taisyti] Kitimas

Straipsniai, aprašantys kaip pamatuojamas matematinių funkcijų bei skaičių kitimas.

$36 \div 9 = 4$			$\int 1_S\, d\mu=\mu(S)$
Aritmetika	Skaičiavimas	Vektorių skaičiavimas	Analizė
$\frac{d^2}{dx^2} y = \frac{d}{dx} y + c$
Diferencialinės lygtys	Dinaminės sistemos	Chaoso teorija

Aritmetika -- Diferencialinis-integralinis skaičiavimas -- Vektorių skaičiavimas -- Matematinė analizė -- Diferencialinės lygtys -- Dinaminės sistemos ir chaoso teorija -- Funkcijos ir kita

[taisyti] Struktūros

Matematikos skyriai, matuojantys skaičių bei įvairių matematinių darinių dydžius ir simetriją.

Abstrakčioji algebra -- Skaičių teorija -- Algebrinė geometrija -- Grupių teorija -- Minoidai -- Matematinė analizė -- Topologija -- Tiesinė algebra -- Grafų teorija -- Universalioji algebra ir kita

[taisyti] Erdvės

Straipsniai, kuriuose aprašomi įvairūs išmatuojami dariniai ir matavimo būdai.

Topologija -- Geometrija -- Trigonometrija -- Algebrinė geometrija -- Diferencialinė geometrija -- Diferencialinė topologija -- Algebrinė topologija -- Tiesinė algebra -- Fraktalų geometrija ir kita

[taisyti] Diskrečioji matematika

Diskrečiosios matematikos skyriai tiria diskretinius (suskaičiuojamus) objektus.

Kombinatorika -- Aibių teorija -- Tikimybių teorija -- Algoritmai -- Baigtinė matematika -- Kriptografija -- Grafų teorija -- Žaidimų teorija ir kita

[taisyti] Taikomoji matematika

Taikomoji matematika apima matematikos skyrius, kuriuose matematinės žinios taikomos realių problemų sprendimui.

Mechanika -- Optimizacija -- Tikimybių teorija -- Statistika -- Finansų matematika ir kita

[taisyti] Žinomos teoremos ir hipotezės

Paskutinioji Ferma teorema -- Rymano hipotezė -- Kontinuumo hipotezė -- P=NP -- Pitagoro teorema -- Kantoro įstrižainės metodas -- Fundamentalioji algebros teorema -- Fundamentalioji aritmetikos teorema -- Fundamentalioji diferencialinio/integralinio skaičiavimo teorema -- Keturių spalvų teorema -- Zorno lema -- Oilerio lygybė

ir daugelis kitų