Taraka
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Taraka (sanskritu: तारक, Târakâ) – keletas vėlyvojo induizmo mitologinių personažų:
- Brihaspati žmona (žr. Tara).
- Daitja demonas, moteriškos lyties. Atsiskyrėlis-vienuolis Agastja pavertė ja rakšasu, ir po to ji apsigyveno Ganga upės pakrantėje, miške, pavadintu jos vardu, ir išnaikino apylinkes. Višvamitra panoro, kad Rama užmuštų ją, bet jis neišdrįso užmušti moters. Tam, kad atimtų iš jos galimybę kenkti, jis nukirto jai abi rankas, o jo bendražygis Lakšmana – nupjovė jai nosį ir ausis. Tada Taraka savo burtų galia apibėrė juos abu akmenų lietumi, ir Ramai nebeliko nieko kito, kaip užmušti ją savo strėle. Tarakos sūnus Mariča vėliau taip pat įsitraukė į įvykius („Ramajana“).
- Daitja demonas, vyriškos lyties, kurio griežtas gyvenimo būdas padarė jį baisiu dievams. Jį vėliau užmušė stebuklingu būdu užgimęs karo dievas Skanda.
 |
Šis straipsnis apie mitologiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
