Tenerė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tenerė – dykuma Sacharoje. Šis kraštas dėl ypatingo gyvybės stygiaus vadinamas dykuma dykumoje, jis taip toli nuo jūros, kaip įmanoma tik Sacharoje.
Tenerės dykumoje driekiasi kopų (tarp jų yra ir aukščiausia pasaulyje – apie 244 m) grandinės, joje yra žvyro dengiamų dykumos vėjų ardomų plynaukščių, ir uolų darinių.
Rytiniame Tenerės pakraštyje įsikūrusiame Bilmos oazės kaime prasideda kupranugarių karavanų kelias į Agadeso prekyvietę – 560 km per dykumą tuaregai gabena valgomąją druską. Druską tuaregai išgauna Bilmos apylinkėse: gamtiniuose druskos kloduose iškasamos duobės ir prileidžiamos vandens. Gruntinė druska ištirpsta, ir vandens paviršiuje susidaro druskos kristalų plutelės. Kelionė iki Agadeso, didžiausios prekyvietės ir kupranugarių turgaus Airo plynaukštėje, trunka 15 ar daugiau dienų. Tačiau kupranugarių vilkstinės su vedliais tampa praeitim, nes šiandien tuaregai vis dažniau sėda prie automobilio keturiais varomaisiais ratais vairo ir sutrumpina žygį per dykumą iki kelių dienų.
Bilmos ergas – smėlio platybė, nusidriekianti 1200 km į rytus per Nigerį į Čadą. Pietinę ergo dalį sudaro vienodos kopos – milžiniškos, iki 160 km ilgio ir 1 km pločio, lygiagrečios smėlio keteros. Kopas skiria vadinamieji koridoriai, jais pirkliai veda karavanus.
Po šias žemes klajojantys tuaregai dėl veido spalvos vadinami „mėlynaisiais žmonėmis“. Nors kiti musulmonai to nedaro, tuaregų vyrai dengia veidus. Mėlyni audeklo, kuriuo jie apsimuturiuoja galvą ir veidą, dažai įsitrina į odą – iš to atsirado jų pravardė.
Tenerės dykumoje naktį temperatūra smarkiai krinta, dienos temperatūra nuo nakties gali skirtis net 38°C.
