Toninė kalba
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Toninė kalba – kalba, kurioje skirtingi žodžių tonai (savita intonacija) keičia žodžių reikšmę, net jei nesiskiria šių žodžių tarimas.
Toninės yra dauguma Rytų Azijos kalbų, pvz., kinų, vietnamiečių, dalis korėjiečių dialektų. Kai kurie tonai kalbos gerai nemokantiems ar muzikinės klausos neturintiems žmonėms gali skambėti labai panašiai, todėl tai yra sunkiausiai išmokstama toninės kalbos dalis.