Transantarktiniai kalnai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Transantarktiniai kalnai (angl. Transantarctic Mountains, isp. Montañas Transantárticas) – kalnagūbrių sistema Antarktidoje. Driekiasi maždaug 4000 km nuo rytinės Vedelio jūros pakrantės iki vakarinio Roso jūros kranto. Plotis 200-600 km. Transantarktinių kalnų sistemą sudaro šie kalnų masyvai: Pensakola, Tilas, Horlikas, Karalienės Modos kalnagūbris, Karalienės Elžbietos kalnagūbris, Karalienės Aleksandros kalnagūbris ir kt. Aukštis 2000-3000 m, o aukščiausia vieta – 4668 m (Jalmar Juhanseno k., Karalienės Modos klng.). Transantarktiniai kalnai laikomi riba tarp Rytų Antarktidos ir Vakarų Antarktidos.
Kalnus suformavo vulkaniniai procesai. Formavimasis prasidėjo kainozojuje prieš maždaug 65 mln. metų. Tai pat kalnuose randamos smiltainio ir dolerito uolienos, susiformavusios prieš 400 mln. metų, silūro periode. Yra akmens anglies telkinių.
Kalnai atrasti 1841 m. Viktorijos Žemėje, Džeimso Roso ekspedicijos.
