Vandenynas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vandenynas – vandens užimamas didžiulis plotas, aprėpiantis apie tris ketvirtadalius viso Žemės ploto. Penkiuose Žemės vandenynuose (Ramiajame, Atlanto, Indijos, Pietų ir Arkties) vanduo nuolat juda, nes vėjai gena jų paviršiumi bangas ir sudaro sroves. Mėnulis su Saule sukelia potvynius ir atoslūgius.
Vidutinis pasaulinio vandenyno gylis – apie 6 km.
[taisyti] Vandenynų paviršinės srovės
Vanduo vandenynuose be perstojo juda didžiuliais žiedais, kurie vadinami apytakos ratais. Vyraujantys (reguliarūs) vėjai, pučiantys per vandenynus, sukelia netoli vandens paviršiaus sroves, kurios gali tekėti tūkstančius kilometrų. Šiltosios srovės teka nuo pusiaujo ir, nešdamos ašigalių link Saulės įšildytą vandenį, veikia pakrančių, palei kurias teka, klimatą. Pvz., Golfo srovė žiemą neleidžia užšalti šiauriniams uostams. Vandenynų gelmėse yra ir šaltųjų srovių, kurios teka vandenyno dugnu iš ašigalių pusiaujo link.
[taisyti] Vandenynų gyvybė
Vandenynai yra be galo įvairių augalų ir gyvūnų prieglobstis.
Skiriamos trys vandenyno zonos:
- Saulės nušviesta zona (0–200 m). Apšviestuose vandenynų vandenyse, prie pat paviršiaus, tarpsta dauguma augalų ir gyvūnų. Tarp jų planktonas, medūzos, žuvys, guotais plaukiojančios žuvys, tunas, kardžuvė, ryklys.
- Prieblandos zona (200–2000 m)). Žemiau saulės nušviestų vandenų šviesa pradeda blankti, kol 1000 m gylyje pasidaro visiškai tamsu. Šioje zonoje galima sutikti šviečiančiųjų ančiuvių, kalmarų, krevečių, giliai paneriančių kašalotų.
- Gelmių zona (2000–10 000 m). Nors giliausiuose vandenyno dalyse labai šalta ir aklinai tamsu, čia gyvena plačiažiomeniai unguriai, meškeriotojai ir makrurai (žiurkiauodegiai).
 |
Šis geografinis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
