Vietnamo istorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vietnamo istorija
Vietnamo šiaurė	Vietnamo pietūs
Duong vuong
Trieu dinastija
Annan	Čampa
Ngo dinastija
Dingh dinastija
Ankstyvoji Le dinastija
Ly dinastija
Tran dinastija
Ho dinastija
Vėlyvoji Le dinastija
Mac dinastija
Trinh	Nguen
Taison dinastija
Nguen dinastija
Prancūzijos Indokinija
Šiaurės Vietnamas	Pietų Vietnamas
Socialistinė Vietnamo Respublika

Vietnamo istorija – Vietnamo valstybės ir civilizacijos istorija.

Iki pat XVIII a pabaigos (o taip pat ir XX a) dabartinę Vietnamo teritoriją tiek politiškai, tiek kultūriškai sudarė dvi dalys. Šiaurinis Vietnamas siejamas su Tolimųjų Rytų kultūra ir su Vietnamo civilizacija, o pietinis – su indiškaja kultūra ir Pietryčių Azijos civilizacija, kuriai atstovavo Čampos valstybė.

Nuo XVII a visoje teritorijoje įsigalėjus šiaurinei Vietnamo civilizacijai šalis buvo suvienyta kultūriškai, o XVIII a pabaigoje – ir politiškai.

Turinys 1 Vanlang ir Aulak 2 Trieu dinastija (207–110 m. pr. m. e.) 3 Vietnamas Kinijos sudėtyje (110 pr. m. e. – 906) 4 Pietinis Vietnamas – Čampa 5 Ngo (939–967), Dingh (968–980) ir ankstyvoji Le (980–1009) dinastijos 6 Ly dinastija (1009–1225) 7 Tran dinastija (1225–1400) 8 Ho dinastija (1400–1406) 9 Kinų okupacija (1406–1427) 10 Vėlyvoji Le dinastija (1428–1527) 11 Viduramžių susiskaldymas (1527–1771) 11.1 Mac dinastija (1527–1532) 11.2 Trinh lordai (1533–1789) 11.3 Nguen lordai (1558–1771) 12 Taison dinastija (1771–1802) 13 Nguen dinastija (1802–1945) 14 Susiskaldęs Vietnamas (1945-1976) 15 Socialistinė Vietnamo Respublika (Nuo 1976)

[taisyti] Vanlang ir Aulak

Seniausia Vietnamo istorija, apipinta legendomis, yra neatsiejamai susijusi su 越 việt (kin. yue) gentimis, kurios buvo apgyvendinę visą dabartinę pietų Kiniją ir Šiaurės vietnamą (ypač Perlų ir Raudonosios upės slėnius). Kinai juos laikė barbarais.

Apie 4 a pr. m. e. šiaurės Vietname susidarė palankios sąlygos vietams sukurti pirmąsias gentines valstybes. Viena vietų jų grupė, vadinami 雒越 lạc việt (kin. laoyue), spėjami dabartinių džuangų ir kitų tai-kadai grupės tautų protėviai, Raudonosios upės splėnyje sukūrė pirmąją valstybę 文郎 Vanlang. Šios pusiau legendinės valstybės klestėjimas siejamas su Dongšon kultūra, kuriai būdingi bronziniai būgnai. Ši kultūra iš Šiaurės Vietnamo išplito visoje vietų gyvenamoje teritorijoje.

3 a. pr. m. e. greičiausiai iš dabartinio Sičuano į valstybę įsiveržė kita vietų grupė – 甌越 Âu việt (kin. ouyue), kurie maišėsi su vietiniais, tuo būdu suformuodami vietnamiečių tautybę. Dviejų tautų sąjungoje gimusi valstybė vadinama Aulaku (Âu lạc). Jų pirmasis valdovas Anziong titulavosi 258 m pr. m. e. Jis pastatė sostinę Coloa.

[taisyti] Trieu dinastija (207–110 m. pr. m. e.)

Pagrindinis straipsnis: Namviet

3 a pr. m. e. plečiantis Čin Kinijos imperijai, vietai (kin. yue) tapo vienu svarbiausių užkariavimo objektų, todėl Kinija rengė karines ekspedicijas į šias žemes, ir netrukus įkūrė čia savo administaciją, kurios centras buvo Nanhai (dabartinis Guandžou) miestas.

Aulakas buvo stipriausia valstybė tarp visų vietų genčių, todėl iš Nanhai buvo pasiųstas generolas 趙佗 Džào Tuō (viet. Triệu Đà) su misija užkariauti šią grėsmę keliančią pietų valstybę. Tai generolui pavyko 207 m. pr. m. e. Tačiau pasinaudojęs suirute pačioje Kinijoje, Džao Tuo paskelbė nepriklausomą Namviet valstybę, kurios teritorija apėmė beveik visas vietų gyvenamas žemes, t.y. pietų Kiniją ir šiaurės Vietnamą.

Šios valstybės sostine buvo Nanhai uostas, garantavęs klestinčią egzotinių prekių prekybą su Pietryčių Azijos šalimis. Ji suteikė valstybei nemaža galios, kuria naudodamasi ji sugebėjo išsaugoti nepriklausomybę nuo Kinijos beveik 100 metų. Per tą laiką pasikeitė 5 valdovai, Kinijos pavyzdžiu titulavęsi imperatoriais. Jie Vietname vadinami Trieu dinastija.

Tiek Vietnamo, tiek pietų Kinijos istorijoje ši valstybė vertinama labai nevienareikšmiškai. Viena vertus, tai buvo kinų generolo, t.y. išorinės jėgos sukurta valstybė. Tačiau kita vertus, jos valdyme labai daug buvo remiamasi vietiniais gyventojais ir vietos diduomene, – dabartinių džuangų, vietnamiečių ir kitų tautų protėviais. Tai dažnai leidžia vertinti šią valstybę kaip svarbų šių tautų istorijos etapą.

[taisyti] Vietnamas Kinijos sudėtyje (110 pr. m. e. – 906)

Kiniją valdant imperatoriui Vudi, imperija labai išsiplėtė, o Namviet valstybė buvo įjungta į jos sudėtį. Tokiu būdu visi vietai tapo Kinijos dalimi. Šis periodas Vietnamo istorijoje yra įvardijamas kaip Bắc thuộc, t.y. priklausymas šiaurei.

Nors ir Kinijos sudėtyje, šiaurės Vietnamo teritorijos visuomet buvo viena sudėtingiausių Imperijos vietų. Čia kildavo sukilimai, ir Vietnamo statusas keletą kartų keitėsi. Todėl šį laikotapį galima dalinti į smulkesnius:

• Pirmasis Bắc thuộc (110 pr. m. e. – 541 m.). Šalį valdė Han dinastija, vėliau – pietinės Kinijos dinastijos. Šiame ilgame laikotarpyje vienas garsiausių buvo seserų Trung sukilimas 39-43 m, kuomet Vietnamas skelbėsi nepriklausomas ir turėjo sostinę Melinh mieste.
• Vansuanas (541-602 m). Pasinaudojant neramumais ir susiskaldymu pačioje Kinijoje, Vietnamas vėl buvo išsikovojęs nepriklausomybę kaip Vansuan valstybė. Ją valdė Ly giminė, todėl Vietnamo istorijoje ji dar vadinama ankstyvąja Ly dinastija. Jos įkūrėjas Lý Bôn titulavosi Lý Nam Đế, t.y. „Ly pietiniu imperatoriumi“.
• Antrasis Bắc thuộc (602-905). Šalį valdė Tangų Kinija, kuri buvo priversta suteikti teritorijai protektoriato statusą. Teritorija pavadinta bendru vardu Annam, t.y. „Sutramdyti Pietūs“.
• Tự chủ (905–938). Pusiau priklausomas Vietnamas, valdomas vietinių giminių.

[taisyti] Pietinis Vietnamas – Čampa

Pagrindinis straipsnis: Čampa

Visi iki šiol aptarti procesai susiję išimtinai tik su šiaurės Vietnamu, t.y. Raudonosios upės slėniu. Vidurinė ir pietinė Vietnamo dalys turėjo visai kitą istoriją. Viduriniame Vietname pajūrio lygumose susiformavo hinduistinė valstybė Čampa, gyvenama čiamų tautos, kuri savo kultūra buvo artimesnė Khmerų imperijai ar Indonezijai, negu Vietnamui. Ši valstybė, egzistavusi nuo pirmųjų mūsų eros amžių iki pat XIX a, vaidino svarbų vaidmenį jūrų prekyboje, būdama tarpininke tarp Kinijos ir Indonezijos salų bei Indijos.

[taisyti] Ngo (939–967), Dingh (968–980) ir ankstyvoji Le (980–1009) dinastijos

Tai buvo pirmosios trumpalaikės nepriklausomo Vietnamo dinastijos. Nepriklausomybę šalis išsikovojo pasinaudodama Vudai laikotarpio neramumais Kinijoje, 939 m sumušus kinus prie Bah dang upės. Šalis pasivadino Daikoviet. Nors buvo daug uzurpacijų bei vidinių nesutarimų, laisvę išsaugoti pavyko.

[taisyti] Ly dinastija (1009–1225)

Pagrindinis straipsnis: Ly dinastija

[taisyti] Tran dinastija (1225–1400)

Pagrindinis straipsnis: Tran dinastija

[taisyti] Ho dinastija (1400–1406)

[taisyti] Kinų okupacija (1406–1427)

[taisyti] Vėlyvoji Le dinastija (1428–1527)

[taisyti] Viduramžių susiskaldymas (1527–1771)

[taisyti] Mac dinastija (1527–1532)

[taisyti] Trinh lordai (1533–1789)

[taisyti] Nguen lordai (1558–1771)

[taisyti] Taison dinastija (1771–1802)

Pagrindinis straipsnis: Taison dinastija

[taisyti] Nguen dinastija (1802–1945)

Pagrindinis straipsnis: Nguen dinastija

Po trisdešimt metų trukusio Taisono sukilimo, išvytasis Nguyễn giminės atstovas Phúc Ánh, padedamas prancūzų sugrįžo į šalį, ją suvienijo ir, pasivadinęs Gialong, pradėjo paskutiniąją šalies dinastiją. Jo laikais šalis pavadinta Vietnam, kas padaryta Kinijos leidimu sukeitus pirmosios garsios šalies valstybės Namviet skiemenis.

Prancūzijos grėsmė šalyje vis labiau augo. Santykiai su Prancūzija ypač paaštrėjo kuomet Gialong įpėdiniai ėmė vykdyti antikatalikišką politiką. 1858 prancūzai išsilaipino Vietname ir paskelbė apie kolonizaciją. 1859 m jie pradėjo užkariavimus Mekongo deltoje, užimdami Saigoną bei aplinkines provincijas. Iki 1864 jie čia suformavo Kočinčinos koloniją. Tokiu būdu piečiausia dalis, Vietnamo XVII-XVIII a atimta iš Kambodžos, atiteko Prancūzams.

Šiaurėje prancūzai irgi galėjo laisvai naudotis Raudonąja upe, kuria iš Junano gabendavo prekes. Dėl siautėjančių Taiping sukilimo būrių, trukdžiusių prekybai, kilo labai daug konfliktų, įžiebusių 1884-1885 m Prancūzų-kinų karą.

Šio karo pasekmė buvo galutinė Vietnamo kolonizacija, suskaldymas į du protektoriatus Tonkiną (Vietnamo šiaurė su sostine Hanojuje) ir Anamą (Vietnamo centrinė dalis su sostine Hue) ir įjungimas į Prancūzijos Indokiniją. Nors šalyje imperatoriai išliko, jie buvo visiškai kontroliuojami prancūzų vyriausybės.

1940 m į šalį įsiveržė Japonija, pradėdama Antrąjį pasaulinį karą.

[taisyti] Susiskaldęs Vietnamas (1945-1976)

[taisyti] Socialistinė Vietnamo Respublika (Nuo 1976)