Viktoras Katilius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Viktoras Katilius (1910 m. lapkričio 24 d. Igliaukoje, Marijampolės valsč. – 1993 m. liepos 4 d. Kaune) – rašytojas, vertėjas, intelektualinio tipo prozininkas.
[taisyti] Biografija
1928 m. pradėjęs Lietuvos universitete studijuoti mediciną, 1937 m. baigė Humanitarinių mokslų fakultetą. 1937-1939 m. dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Šiaulių gimnazijoje, vėliau – Kybartų, Marijampolės, Kėdainių, Kauno mokyklose. 1945 m. išleido pirmąjį pokario metais vadovėlį „Literatūra mokyklai“.
Už Lietuvos partizanų spaudos skaitymą ir platinimą 1947 m. nuteistas 5 metams. Paleistas iš Jakutijos lagerio, dirbo matininko padėjėju, žuvų įmonės raštininku, statybos sandėlio darbininku, kelerius metus vakarinės mokyklos mokytoju, bibliotekininku, nuolat stebimas sovietų saugumo. Neparašęs atgailaujančio pareiškimo ar įsiteikiamo kūrinio, nebuvo įsileistas į viešą literatūrinį gyvenimą iki pat Atgimimo metų. Palaidotas Vilniuje.
[taisyti] Kūryba
Išleido romaną „Katastrofa“ (1937 m.), apysaką „Naktis alyvų krūme“ (1939 m.), periodikoje paskelbė dalį romano „Akvariumas patrankos koserėje“. Parašė nemažai novelių, kritikos straipsnių. Po autoriaus mirties išleistas apysakų ir apsakymų rinkinys „Dykumos karalius“ (1996 m.), atsiminimų knyga „Židiniai ir žmonės“ (1997 m.).
Parašė literatūrologinę studiją „Vinco Pietario akiračiai“ (1992 m.) Iš rusų kalbos išvertė Maksimo Gorkio, Ivano Turgenevo kūrinių, iš vokiečių – Liono Foichtvangerio, Liudviko Rėzos vokiškų eilėraščių.
