Vilkyčiai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Vilkyčiai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  Vilkyčiai
|
||||||||||||||||
| Koordinatės |
|
|||||||||||||||
| Savivaldybė | Šilutės rajonas | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Vilkyčiai (vok. Wilkieten) – gyvenvietė Šilutės rajono savivaldybėje (Klaipėdos apskritis). Atstumas iki Šilutės – 23 km, iki Klaipėdos – 28 km.
Pro Vilkyčius eina kelias Klaipėda–Šilutė, geležinkelis Klaipėda-Pagėgiai, vieškeliai į Švėkšną ir Lankupius. Šiaurės vakariniu pakraščiu teka Veiviržas (Minijos kair. intakas). Vilkyčiai Ribojasi su Pangirių, Kebelių, Sakūtėlių, Lankupių (visi Šilutės raj. sav.), Daugmantų bei Šilininkų (abu Klaipėdos raj. sav.) kaimais.
Gyvenvietėje veikia pagrindinė mokykla, medicinos punktas, bendrosios praktikos gydytojo kabinetas, Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos filialas su interneto prieiga, bendruomenės centras, automobilių sporto klubas, paštas (indeksas LT-99053), Romos katalikų šv. Brunono bažnyčia, UAB „Aisytė“, UAB „Vilkyčių paukštynas“, kavinė, baras, trys parduotuvės. Archeologijos paminklas – kapinynas (į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Archeologinių vietų sąrašą įrašytas 2005 04 28). Istorijos paminklas – evangelikų liuteronų senosios kapinės.
Nuo 1990 Vilkyčių kaimo vakarinėje dalyje eksplotuojamas naftos telkinys. Vilkyčiai – rinkiminės apylinkės centras.
[taisyti] Istorija
Vilkyčių kapinyne (vadinamas Ruskalva), kurį 1892 -1893 tyrinėjo Karaliaučiaus archeologas Adalbertas Becenbergeris, 1904 – E. Hollackas, nustatyta, kad jame rastos įkapės priklauso II-XIII a. II-VIII a. laidota nedeginti, įvairaus gilumo duobėse, IX-XIII a. – nedeginti ir deginti. Iš rastų įkapių išskirtini: III a. žalvarinė dėželinė antkaklė viela apvyniuotais galais, kurie papuošti dviem poromis žiedų ir rozetine smeigtuko galvele, V a. storagalės apyrankės mažai pastorintais galais, V-VI a. lankinė segė ilga kojele, VI-VII a. apyrankės pastorintais galais, IX-XII a. stikliniai tamsiai mėlyni karoliai, XI-XII a. svarstyklių svareliai. Radiniai buvo atiduoti Karaliaučiaus “Prūsijos” muziejui. Įkapės būdingos Lamatos teritorijai. 1865 m. Vilkyčiuose rastas II a. Romos monetų lobis (apie 90 monetų).
Rašytiniuose šaltiniuose Vilkyčių kaimas pirmą kartą paminėtas 1540. XIX a. Pro Vilkyčius nutiestas plentas Tilžė-Klaipėda (1853) ir geležinkelis Tilžė-Klaipėda (1875), įsteigta mokykla (1870). XX a. veikė malūnas, plytinė. 1930-1939 Vilkyčiuose prie malūno veikė Klaipėdos krašto mokyklų draugijos išlaikoma privati lietuvių mokykla (1935-1936 mokytojavo rašytoja Marija Irena Siliūtė-Malakūnienė). Vilkyčiai priklausė Priekulės valsčiui ir parapijai.
Po II pasaulinio karo iš esmės Vilkyčiuose pasikeitė gyventojai, seniesiems pasitraukus į vakarus, jų namuose apsigyveno atvykėliai iš gretimų Žemaitijos kaimų ir kitų Lietuvos vietovių. 1945 pradėjo veiklą pradinė mokykla, malūnas, geležinkelio stotis. Sovietmečiu Vilkyčiuose dar buvo ryšių skyrius, felčerių ir akušerių punktas, devynmetė mokykla (1949-1960 septynmetė, 1960-1986 aštuonmetė, nuo 1986 devynmetė), biblioteka (nuo 1957), vaikų darželis, kultūros namai. Vilkyčiai buvo apylinkės centras (1950-1963), “Veiviržos” paukštininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė.
1991 įsteigtas automobilių sporto klubas “Vilkyčiai” (vadovas K. Gudžiūnas), 1990 Kebelių kaime įrengta „Vilkyčių“ autokroso trasa (1998-99 rekonstruota). 2001-2002 Vilkyčiuose (1 km į pietryčius nuo gyvenvietės) buvo atlikti vėjo greičio matavimai, vietovė tinkama vėjo jėgainėm įrengti.
2003 gegužės mėn. 10 d. Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ Vilkyčiuose pašventino koplyčią (įsteigta 1997), įrengtą buvusiuose kultūros namuose, paskirdamas jos globėju šv. Brunoną.
| Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2001 m. | |||||||||||
| 1905 m. | 1925 m. | 1959 m. | 1970 m. | 1979 m. | 1987 m. | 1997 m. | 2001 m. | ||||
| 386 | 407 | 426 | 470 | 510 | 727 | 899 | 901 | ||||
