Klaipėdos apskritis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apskritis | LT-KL |
Administracinis centras | Klaipėda |
Apskrities viršininkas | Vytautas Rinkevičius |
Regionas | Klaipėdos kraštas Žemaitija |
Plotas - Iš viso - Procentas |
7-a pagal dydį 5 209 km² 8,0 % |
Gyventojų - Iš viso (2005) - Procentaliai - Tankis |
3-a pagal gyventojus 382 179 11,2 % 73,4/km² |
Klaipėdos apskritis – Vakarų Lietuvoje esanti Lietuvos apskritis, vienintelė, kurios krantus skalauja Baltijos jūra. Ribojasi su Tauragės ir Telšių apskritimis, taip pat Rusija (Kaliningrado sritis) ir Latvija.
Turinys |
[taisyti] Savivaldybės
Klaipėdos apskrities teritorijoje yra septynios savivaldybės:
- Klaipėdos miesto
- Neringos miesto
- Palangos miesto
- Klaipėdos rajono
- Kretingos rajono
- Skuodo rajono
- Šilutės rajono
[taisyti] Miestai
Apskrityje yra 9 miestai, iš kurių didžiausi yra:
[taisyti] Istorija
1252 m. dabartinės Klaipėdos vietovę užgrobė Livonijos ordinas. Regionas dėl patogios geografinės padėties Ordino ekspansijoje į baltų žemes turėjo tapti svarbiu strateginiu punktu, komtūrijos ir Kuršo vyskupystės sostine, taip pat ir Baltijos jūros uostu, kuris galėtų kontroliuoti prekybą Nemunu. Didesnę dalį šių sumanymų įgyvendinti sutrukdė lietuvių, ypač žemaičių, pasipriešinimas. Todėl 1328 metais Livonijos ordinas Klaipėdos sritį perleido stipresniam ordinui – Prūsijos kryžiuočiams. Tačiau ir jis neįstengė apginti kraštą nuo nuolatinių lietuvių puolimų.
Padėtis ėmė stabilizuotis XV a. antrojoje pusėje, ypač po 1525 metų, kai Kryžiuočių ordinas buvo sekuliarizuotas ir susikūrė pasaulietinė Prūsijos kunigaikštystė, kuri iki 1660 metų buvo Lenkijos ir Lietuvos valdovų vasalas. Nuo 1701 m. Klaipėdos kraštas priklausė Prūsijos karalystei. Lietuvai jis atiteko tik 1923 m.
1994 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą, kuriuo Lietuvos Respublikos teritorija suskirstyta į administracinius vienetus, susidedančius iš gyvenamųjų vietovių. Šiuo įstatymu Lietuvoje įteisinta 10 apskričių, tarp jų ir Klaipėdos apskritis. 1994 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymą. Apskrities viršininką skiria ir atleidžia Vyriausybė Ministro Pirmininko teikimu. Apskrities viršininkas turi pavaduotoją, kurį skiria ir atleidžia Ministras Pirmininkas apskrities viršininko teikimu.
1995 m. gruodžio 15 d. Apskrities valdymo įstatymas numatė, jog pagrindiniai Apskrities valdytojo uždaviniai yra:
- 1. Įgyvendinti valstybės politiką socialinio aprūpinimo, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, teritorijos planavimo, paminklotvarkos, žemės naudojimo ir apsaugos bei žemės ūkio, aplinkos apsaugos ir kitose srityse, vykdyti apskrityje valstybines ir tarpregionines programas;
- 2. Koordinuoti apskrityje esančių ministerijų ir kitų Vyriausybės institucijų struktūrinių padalinių veiklą, taip pat derinti savivaldos vykdomų institucijų veiklą, įgyvendinant regionines programas;
- 3. Numatyti prioritetines apskrities raidos kryptis ir rengti programas.
1997 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.3 Lietuvos Respublikos apskrities valdytojo institucija reorganizuota į Lietuvos Respublikos apskrities viršininko instituciją.
2004 m. liepos 7 d. Prezidentas patvirtino apskrities herbą.
[taisyti] Apskrities viršininkai
- 1995 m. balandžio 24 d. – 1997 m. gegužės 8 d. – Jurgis Aušra
- 1997 m. sausio 15 d. – 2000 m. lapkričio 15 d. – Laisvūnas Kavaliauskas
- 2000 m. gruodžio 27 d. – 2005 m. gruodžio 30 d. – Virginija Lukošienė
- 2006 m. sausio 16 d. – Vytautas Rinkevičius
[taisyti] Nuorodos
Lietuvos apskritys |
Alytaus apskritis | Kauno apskritis | Klaipėdos apskritis | Marijampolės apskritis | Panevėžio apskritis | Šiaulių apskritis | Tauragės apskritis | Telšių apskritis | Utenos apskritis | Vilniaus apskritis |
Klaipėdos apskritis |
Klaipėdos miestas | Klaipėdos rajonas | Kretingos rajonas | Neringos savivaldybė | Palangos savivaldybė | Skuodo rajonas | Šilutės rajonas |