Zenono paradoksai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Zeno paradoksai, dar vadinami aporijomis – graikų filosofo Zenono Elėjiečio sugalvoti paradoksai, neigiantys judėjimą, erdvės bei materijos begalinį dalumą.
Aporijoje „Dichotomija“ tvirtinama, kad norint nueiti tam tikrą atstumą, reikia pirma nueiti pusę šio atstumo; norint nueiti pusę reikia nueiti pusę šios pusės ir t.t. Begalinė samprotavimų seka turėjo įtikinti klausytoją, kad judėjimas yra prieštaringas ir neįmanomas.
Aporijoje „Achilas ir vėžlys“ teigiama, kad Achilas niekad nepavys vėžlio – kol Achilas bėgs pirma juos skyrusį atstumą, vėžlys spės nueiti papildomą atstumą; jį įveikęs Achilas aptiks, kad vėžlys vėl pajudėjo, ir t.t.
