Šaltekšnis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Frangula | ||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
![]() Paprastasis šaltekšnis (Frangula alnus) |
||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Šaltekšnis (lot. Frangula, vok. Faulbaum) – šunobeliečių (Rhamnales) eilės šunobelinių (Rhamnaceae) šeimos augalų gentis. Dažnai jungiama į Rhamnus gentį).
Lietuvoje auga viena rūšis:
- Paprastasis šaltekšnis (Frangula alnus, sin. Rhamnus frangula).
Daugiametis 3-7 m aukščio medis. Žievė lygi, beveik juoda. Ūgliai raudonai rudi, nedygliuoti, trapūs. Lapai tamsiai žali, kiaušiniški, lygiakraščiai, auga pražangiai. Jų pažastyse išauga po 2-7 smulkius žiedus. Vainikėliai žalsvai balti. Žydi gegužės-liepos mėn. Vaisius – rutuliškas, sultingas kaulavaisis, prinoksta rugpjūčio-rugsėjo mėn. Nenunokę vaisiai būna avietiškai raudoni, o nokdami tamsėja ir tampa juodi.
Lietuvoje paplitęs visoje teritorijoje, tačiau nevienodai. Didesni plotai yra vidurio lygumoje, pietvakarinėje ir šiaurinėje Lietuvos dalyse. Auga miškuose, krūmuose, upių ir ežerų pakrantėse, pelkėse, raistuose. Derlingesnėse dirvose būna išlakesnis, mažiau šakotas, skurdesnėse – blogiau auga, gausiai šakojasi.
[taisyti] Panaudojimas
Žydintis šaltekšnis – dekoratyvus augalas. Jį gausiai lanko bitės, todėl jis svarbus bitininkams.
Žievė ir vaisiai turi dažomųjų medžiagų.
Rusvai oranžinė mediena naudojama tekinimo darbams, dekoratyvios faneros gamyboje. Deginant medieną lieka beveik bepelenė anglis, kuri plačiai naudojama ūkyje.
[taisyti] Vaistinės augalo savybės
Kaip vaistinis augalas, naudojamas liaudies medicinoje.
Atsargiai – šviežioje žievėje yra nuodingųjų junginių. Pačiam ruošiant vaistinę žaliavą, reikia labai atidžiai išsistudijuoti paruošimo technologiją ir vartojimo būdus.
Žievės nuoviras veikia liuosuojančiai, yra kaip žarnyno veiklą skatinanti priemonė.
Kartais žievė būna gydomųjų arbatų sudėtyje. Iš jos gaminamas sausas bei skystas ekstraktas, milteliai.
[taisyti] Vaistinės žaliavos rinkimas
Vaistams naudojama žievė, kuri ruošiama anksti pavasarį (vasario-balandžio mėn.) nuo jaunų stiebų ir stambių šakų. Kas 20-30 cm peiliu daromi žiediniai pjūviai iki medienos, po to 1-2 išilginiai. Džiovinama 50-60 C temperatūroje, kad nepajuostų vidinis žievės paviršius.
Paruošta žaliava – 0,5-2,0 mm storio žievės gabalai. Jaunos žievės išorinis paviršius lygus, senesnės – kiek šiurkštokas, tamsiai pilkai rusvos spalvos su šviesiais skersiniais brūkšneliais. Pažeidus viršutinį paviršių matyti raudonas kamščio sluoksnis.Iš vidaus žievė lygi, geltonai raudona arba raudonai ruda, kartaus skonio. Paveikus 5% šarmo tirpalu, žievė nusidažo kruvinai raudona spalva.
Šaltekšnio žievė naudotina tik po 1 metų nuo paruošimo arba tik paruoštą žievę būtina 1 val. pakaitinti 100 C temperatūroje. Tas labai svarbu, nes šviežioje žievėje yra nuodingųjų junginių, sukeliančių vėmimą. Aukštoje temperatūroje arba per ilgesnį laiką prasideda šių junginių autooksidacija. Oksidacijos produktai pasižymi liuosuojančiomis savybėmis. Žievę galima saugoti 5, kartais – 7 metus.