Šančiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Apie kaimą Kauno rajone žr. Šančiai (kaimas).

Šančių seniūnija
Miestas:	Kaunas
Plotas:	5 km²
Gyventojai:	-
Gyventojų tankumas:	-
Seniūnas:	Arvydas Rymeikis
Žemėlapis

Šančių bažnyčia

Šančiai – Kauno miesto dalis į pietryčius nuo geležinkelio stoties, dešiniajame Nemuno krante. Turi seniūnijos statusą. Šančių šiaurės rytinė dalis, esanti aukštutinėje Nemuno terasoje, vadinama Aukštaisiais Šančiais, kita dalis, žemutinėje terasoje – Žemaisiais Šančiais.

Pietryčiuose Panemunės tiltu Šančiai susisiekia su Panemunės seniūnija, šiaurės vakaruose Čiurlionio tiltu – su Freda. Seniūnijoje yra Kauno geležinkelio stotis ir tunelis, Karių kapinės, Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia, Aukštųjų Šančių piliakalnis, apskrities ligoninė ir poliklinika, troleibusų parkas, Lietuvos energetikos institutas, Architektūros ir statybos institutas.

Aukštųjų Šančių karių kapinėse palaidoti Lituanicos lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas.

[taisyti] Istorija

Šančiuose gyventa nuo seno: archeologiniai radiniai siekia XV a. Šančių pavadinimas nėra senas – jo amžius nesiekia 200 metų. Iki Napoleono karų (1812 m.) tarp Panemunės ir Kauno, t.y. dabartinių Šančių vietoje buvę du kaimai: Pašilė ir Baibokai. XIX a. pradžioje jie abu priklausė jėzuitams. 1812 m. prancūzai kėlėsi per Nemuną ties dabartiniais Šančiais: persikėlę pastatė čia įtvirtinimus, kuriuos ir pavadino savu žodžiu (plg. pranc. chantier – statinys; vok. Schanze – apkasas, pylimas). Ilgainiui Šančiai ėmė pateisinti savo karišką vardą – 1886-1896 m. Šančiuose pastatytas Kauno tvirtovės kareivinių kompleksas. Nuo 2005 m. šis kompleksas rekonstruojamas į gyvenamuosius namus.

Šančiai išsiplėtė XIX a. viduryje, nutiesus geležinkelį ir pradėjus kurti pramonę. 1897 m. gyveno apie 12,9 tūkst. gyventojų. Šančiai, kaip ir Petrašiūnai, Vilijampolė, carinės Rusijos laikais buvo pramoniniai Kauno priemiesčiai, apgyvendinti gretima esančių fabrikų ir dirbtuvių darbininkais.

Tarpukario laikotarpiu Šančiai – didžiausias ir vienas sparčiausiai besiplečiančių Kauno priemesčių. Žemieji Šančiai prie Kauno prijungti 1919 m., Aukštieji Šančiai – 1932 m. 1938 m. atidaryta viena moderniausių gimnazijų Lietuvoje – Kauno 6-oji gimnazija.

[taisyti] Žymūs žmonės

Iš Šančių kilę daug žymių Lietuvoje žmonių: garsus lėktuvų ir sklandytuvų konstruktorius Bronius Oškinis, poetai Eduardas Mieželaitis, Janina Degutytė, Vytautas Onaitis, rašytojai Jurgis Gimberis, Vytautas Petkevičius, Vytautas Radaitis, kino režisieriai Almantas Grikevičius, Algimantas Kundelis, aktoriai Monika Mironaitė, Henrikas Kurauskas, Olita Dautartaitė, Dalia Jankauskaitė, Viktoras Šinkariukas, Gintautas Ūzas, Kostas Smoryginas, Jurijus Smoryginas, Kauno muzikinio teatro solistas Algirdas Jacunskas, estrados dainininkai Aleksas Lemanas, Laima Žemaitytė, Egidijus Sipavičius, dailininkai Pranas Bartulis, Andrius Deltuva, Linas Deltuva, Jūratė Stauskaitė, Alfonsas Algimantas Svilainis, Rūta Luckienė, vyskupas Eugenijus Bartulis, kompozitorius Vidmantas Bartulis, architektas, hab.dr. Vladas Stauskas, žurnalistas ir kultūros istorikas Bronius Raguotis, žurnalistai Vincas Oškinis, Juozas Kirkilas, Birutė Garbaravičienė, Jolanta Mažylė, Algimantas Semaška, Guoda Šalčiūtė, Vida Petrauskaitė-Gavelienė, medikai, mokslų daktarai – Birutė Žilaitienė, Henrikas Parčiauskas, Liucija Kudzevičiūtė-Sinkevičienė,Rita Domeikaitė-Černiauskienė, fizikai, mokslų daktarai – Jadvyga Jasevičiūtė, Henrikas Pranevičius, Aleksandras Pleskačiauskas,biologas daktaras Jeronimas Bieliauskas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Virginijus Kundrotas, sporto veteranas, Europos bokso čempionas Algirdas Šocikas, LR Karinių jūrų pajėgų vadas Raimundas Baltuška, išradėjas inžinierius Antanas Maslauskas, Lietuvos visuomenei žinomi piliečiai – Motiejus Šumauskas (buvęs LTSR Ministrų Tarybos pirmininkas, Kostas Onaitis (buvęs LTSR ryšių ministras, aktorės Jūratės Onaitytės tėvas), dabarties veikėjai – Aleksandras Abišala, Egidijus Vareikis, Linas Linkevičius, Juozas Bernatonis ir kt.