Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčia, – Romos katalikų bažnyčia Šiauliuose, centrinėje miesto dalyje, šalia geležinkelio stoties, Kražių g. 17., priklausanti Kauno arkivyskupijos Šiaulių vyskupijos Šiaulių dekanatui. Titulus eclesiae yra Šv. Jurgis Kankinys.
Turinys |
[taisyti] Istorija
1909 m. Rusijos kariuomenės administracija savo lėšomis pastatė didelę mūrinę stačiatikių cerkvę caro kariuomenės Šiaulių įgulai. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui ir 1915 m. Rusijos kariuomenei pasitraukus iš Lietuvos, cerkvė buvo uždaryta. Vėliau vokiečių karinė valdžia ją naudojo kaip sandėlį.
Pradėjus organizuoti Lietuvos kariuomenę Šiauliuose organizuoto Trečiojo pulko kapelionas kunigas Martynas Jonaitis vokiečių valdžios paprašė perduoti cerkvę Lietuvos kariuomenės žinion. 1919 m. liepos 6 d. kunigas Julijonas Jasienskis pašventino Romos katalikų Šv.Jurgio bažnyčią. Tačiau netrukus Lietuvos kariuomenė paliko Šiaulius, kartu išvyko ir kunigas M.Jonaitis, kuris buvo tik pradėjęs statyti didijį altorių, todėl bažnyčioje pamaldų nelaikė.
1919 m. gruodžio 29 d. J.E. Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius paskyrė pirmąjį Šv.Jurgio bažnyčios rektorių Justiną Lapį. Bažnyčioje nebuvo nei indų, nei rūbų, nei altorių. Indai, rūbai ir kiti reikmenys supirkti iš aukų, surinktų iš Šiaulių parapijonių, Amerikos lietuvių katalikų ir iš kitose Lietuvos bažnyčiose surinktų aukų. (Čia ir toliau citatos iš „Žemaičių Vyskupijos Šiaulių Dekanato Šiaulių šv. Jurgio Bažnyčios Inventoriaus“)
1921 m. birželio 12 d. išrinktas Bažnytinis komitetas: Rektorius kunigas Justinas Lapis, Petras Labanauskas, Kazimieras Kanteikis, Ignas Kumpikevičius, Kazimieras Pocius, Dominikas Barakauskas, Benediktas Grušas, Martynas Kušlys ir Peliksas Neviadomskis. 1921 m. birželio 26 d. išrinkta Bažnyčios palaikymo taryba: Justinas Lapis, Petras Labanauskas, Benediktas Grušas ir kandidatas Ignas Kumpikevičius.
Alga klebonui nustatyta 55 Lt mėnesiui. Bažnytiniais tarnais patvirtinti:
- 1. Zakristijonas, kuriam duodamas kambarys bažnytiniame name ant šventoriaus, 30 litų į mėnesį plius bažnytines įeigas ir kalėdą.
- 2. Vargonininkas, kuriam samdomas butas iš bažnytinių lėšų, be to jis gauna 30 litų į mėnesį, dar bažnytines įeigas ir kalėdą.
- 3. Sargienė, kuriai mokama 10 litų į mėnesį.
- 4. Pramatorius (giedorius), kurs iki įsteigimo parapijos gaudavo iš bažnytinės kaso algos po 10 litų į mėnesį, bet įsteigus parapiją gauna savo daliai Kalėdą.
- 5. Skalbėja, kuriai mokama 100 litų metam.
1923 m. bažnyčia baigta įrengti, parapijinės bažnyčios teises įgijo 1923 m. spalio 9 d. Nuo tos dieno užvestos:
- Krikštytųjų metrikų knyga,
- Vedusiųjų metrikų knyga,
- Užsakų knyga,
- Priešvestuvinių tyrinėjimų knyga,
- Bažnyčios sąskaitų (kasos) knyga vedama nuo 1920 m. sausio mėn.
- Aukų knyga (rašymui aukų daiktais)
Bažnyčiai suteikti antspaudai:
- Antspauda apvali gutaperčinė, viduryje kryžius ir aplinkui užrašas: „Sigillum Saulensis eclesiae S.Georgii“.
- Antspauda laiškam apvali gutaperčinė,
- Štampas su užrašu:„Lietuvos Respublika, šv. Jurgio Bažnyčia, 192 mt. d. Šiauliai“.
1976 m. kovo 17 d. bažnyčia apdegė, tačiau altoriai ir didysis bokštas nukentėjo mažai. 1977 m. bažnyčia suremontuota.
[taisyti] Atlaidai
1922 m. balandžio 5 d. Žemaičių vyskupo raštais Šv. Jurgio bažnyčioje leisti atlaidai:
- 1. Šv. Jurgio Kankinio sekmadienį po 23 dn. balandžio mn. priepuolant 23 dienai balandžio mn. į sekmadienį, atlaidai keliami į sekantį sekmadienį
- 2. Šv.Zitos – sekmadieny po 27 dienos balandžio mn.
- 3. Šv.Širdies Jėzaus – sekmadieny po Dievo Kūno oktavos.
- 4. Šv. Stanislovo Kostkos – sekmadieny po 13 dienos Lapkričio mn.
- 5. Panelės Švenčiausios Marijos de Lourdes – sekmadieny po 11 dn. vasario mn.
[taisyti] Parapija
1923 m. spalio 10 d. Žemaičių vyskupo įsakymu Nr.3633 Šv. Jurgio parapijai priskirtos šios vietovės:
| Vietovė | Vyrų | Moterų | Atstumas iki bažnyčios |
Pastabos | |
| Kaimai | |||||
| Lepšiai | 9 | 11 | 3 | ||
| Mataičiai | 34 | 35 | 9 | ||
| Vizgirdai | 18 | 17 | 9 | ||
| Lieporiai | 11 | 128 | 5 | iki Tilžės plento | |
| Verduliai | 93 | 80 | 3 | ||
| Verduliukai | 43 | 65 | 4 | ||
| Akliniai | 34 | 43 | 5 | ||
| Margiai | 48 | 50 | 5 | ||
| Vilkuriai | 5 | 8 | 9 | ||
| Beržynė | 6 | 10 | 6 | ||
| Bertužiai | 10 | 11 | 4 | ||
| Dvarai | |||||
| Aukštelkai | 30 | 29 | 7 | ||
| Šlepkai | 6 | 9 | 7 | ||
| Gegužiai | 15 | 12 | 6 | ||
| Zokniai | 4 | 4 | 3 | ||
| Dzidiškė | 1 | 5 | 8 | ||
| Priemiesčiai | |||||
| Šimšė | 131 | 152 | 2 | iki Šeduvos g. ir kelio į Kairius | |
| Pakartuvės | 208 | 221 | 2 | ||
| Pabaliai | 305 | 247 | 1,5 | ||
| Kaukazas | 257 | 294 | 0,5 | ||
| Šiauliai | 2029 | 2320 | |||
| Iš viso | 3397 | 3851 |
Parapijos ribose gyveno 7248 katalikai, apie 200 nekatalikų ir apie 2000 žydų. Katalikai absoliučioj daugumoj vartoja lietuvių kalbą.
[taisyti] Klebonai
- 1923-1956 m. – Justinas Lapis,
- 1956-1964 m. Pranciškus Juozapavičius,
- 1993-2003 m. – Gintas Sakavičius,
- nuo 2003 m. – Egidijus Venckus.
[taisyti] Architektūra
Bažnyčia neobizantinio stiliaus, su priestatais ir dviem bokštais.
Bažnyčioje yra dailininko J.Janulio darbų, dailininko Petro Kalpoko „Šv. Zitos“ paveikslas, šventųjų statulų iš medžio.
