Bažnyčia
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Bažnyčia (iš bltr. božnica ar sen. lenkų bożnica ‘Dievo namai’) – krikščionių (katalikų ar protestantų) maldos namai.
Bažnyčia vadinam ne tik maldos namais, bet ir visa tikinčiųjų bendruomene, organizacija, turinčią (hierarchinę) struktūrą, patalpas, reglamentuotas religines institucijas.
Bažnyčios skirtomos pagal planą (lotyniškojo ar graikiškojo kryžiaus).
Pagal tūrinę kompoziciją (bazilikos, halinės, centriškosios), pagal rangą (bazilikos, katedros, parapijinės bei neparapijinės bažnyčios, vienuolynų bažnyčios).
Bažnyčių aplinka – šventorius, vidus puošiamas įvairiais meno kūrinais (freskomis, paveikslais, vitražais, skulptūrom, mozaikom).
Būdingos bažnyčių patalpos:
- nava,
- prienavis
- presbiterija,
- zakristija
- koplyčia
- vargonų choras
Įnterjero elementai:
[taisyti] Istorija
II-VI a. vietoje šventovių naudoti krikščionių dvasininkų namai. Po Milano edikto (313) m. pradėtos statyti bažnyčios pagal Romos teismo rūmų (bazilikų) pavyzdį. Vėliau rytų krikščionys pradėjo statyti graikiškojo kryžiaus plano bažnyčias, dengtas kupolu, vakarų krikščionys statė lotyniško kryžiaus plano su transeptu. Nuo viduramžių pradėtos statyti varpinės, bokštai, XI a. pradėtos statyti vis sudėtingesnės halinės bažnyčios.
Pirmosios bažnyčios Lietuvoje atsirado dar prieš krikščionybės įvedimą – jas pasistatydino čia gyvenę kitų kraštų pirkliai ir amatininkai. Po lietuvių krikšto bažnyčių ėmė gausėti. Lietuvos didieji kunigaikščiai intensyviai rūpinosi katalikų maldos namų statyba. XV a. gale Lietuvoje buvo 109 bažnyčios, XVII a. – 410, XVIII a. – 600. XX a. viduryje katalikų bažnyčių ir koplyčių Lietuvoje priskaičiuota 885.
Lietuvoje pirmoji bažnyčia – spėjama Mindaugo XIII a. statyta Vilniaus katedra. Seniausia išlikusi mūrinė bažnyčia yra Vilniaus Šv. Mikalojaus – gotikinė, su romaninio stiliaus bruožais, statyta XIV-XV a. Vėlyvosios gotikos palikimas – XVI a. pradžioje statyta Šv. Onos bažnyčia. Gotiką pakeitusio renesanso bruožų galima rasti Vilniaus Aušros Vartuose, Šiaulių Šv. Petro ir Povilo, Simno Švč. Mergelės Marijos ėmimo dangun, Rykantų Švč. Trejybės bažnyčiose. Baroko architektūros kūrinys – Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Neogotikos stilius aptinkamas Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia.
Katalikų bažnyčia jungia apie 80 % visų Lietuvos tikinčiųjų, apima virš 600 religinių bendruomenių, kurias vienija 51 dekanatas, pasiskirstęs į 5 vyskupijas ir 2 arkivyskupijas.
