Šuniniai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Canidae | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Rudoji lapė (Vulpes vulpes) |
||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
Šuniniai (Canidae) – plėšriųjų žinduolių (Carnivora) šeima. Vidutinio didumo žvėrys. Turi pailgą snukį ir ilgas kojas. Ramstosi pirštais su neįtraukiamais nagais (užpakalinių kojų pirmasis pirštas redukuotas). Uodega ilga, papurusi. Dantys 42, plėšrieji dantys dideli, su kerpamosiomis briaunomis. Mėsėdžiai. Greitai bėgioja, kai kurie ilgai persekioja auką. Daugelis gyvena urvuose. Šeimoje 37 rūšys.
[taisyti] Klasifikacija
Kai kurių šuninių klasifikacija tebėra mokslinių ginčų objektas. Taip naminiai šunys kartais vadinami Canis familiaris, o Amerikos mamalologų asociacija jį laiko vilko porūšiu (Canis lupus familiaris); raudonasis vilkas kartais neišskiriamas į atskirą rūšį; dingas klasifikuojamas kaip Canis lupus dingo, Canis dingo bei Canis familiaris dingo.
Triba. Tikrieji šunys (Canini)
- Kojotas (Canis latrans)
- Pilkasis vilkas (Canis lupus):
- Rudasis vilkas (Canis rufus)
- Etiopijos šakalas, arba Etiopinis šakalas (Canis simensis)
- Paprastasis šakalas (Canis aureus)
- Dryžuotasis šakalas (Canis adustus)
- Juodnugaris šakalas (Canis mesomelas)
- Afrikos hieninis šuo (Lycaon pictus)
- Raudonasis vilkas (Cuon alpinus)
- Usūrinis šuo, arba Mangutas (Nyctereutes procyonoides)
- Mažoji lapė (Atelocynus microtis)
- Miškinis šuo (Speothos venaticus)
- Karčiuotasis vilkas (Chrysocyon brachyurus)
- Andinė lapė (Pseudalopex culpaeus)
- Pietų Amerikos pilkoji lapė (Pseudalopex griseus)
- Paragvajinė lapė (Pseudalopex gymnocercus)
- Pseudalopex sechurae
- Brazilinė lapė (Pseudalopex vetulus)
- Maikongas, arba Savaninė lapė (Cerdocyon thous)
Triba. Lapės (Vulpini)
- Rudoji lapė (Vulpes vulpes). Pav.
- Vikrioji lapė, arba Amerikinė stepinė lapė (Vulpes velox)
- Amerikinė lapė, arba Amerikinė didžiaausė lapė (Vulpes macrotis)
- Korsakas, arba Stepinė lapė (Vulpes corsac)
- Pilkšvoji lapė (Vulpes pallida)
- Bengalinė lapė (Vulpes bengalensis)
- Tibetinė lapė (Vulpes ferrilata)
- Afganistano lapė (Vulpes chama)
- Smėlinė lapė (Vulpes rueppelli)
- Fenekas (Vulpes zerda)
- Poliarinė lapė (Alopex lagopus)
- Didžiaausė lapė (Otocyon megalotis)
- Pilkoji lapė (Urocyon cinereoargenteus)
- Salinė lapė (Urocyon littoralis)
