Šventojo Baltramiejaus naktis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Šventojo Baltramiejaus naktimi (prancūziškai Massacre de la Saint-Barthélemy) vadinama 1572 metų smurto banga prieš hugenotus (Prancūzijos protestantus) Paryžiuje, prasidėjusi rugpjūčio 24-ios naktį apie 3 val. nakties nužudžius admirolą Gaspard de Coligny ir pradėjus kitų hugenotų, buvusių Paryžiuje žudynes. Per šią naktį ir sekančias dienas Paryžiuje buvo nužudyta nuo 3000 iki 10000 žmonių. Pogromą vykdyti nurodė Prancūzijos karaliaus Karolio IX-ojo motina ir regentė Katerina Mediči, po to, kai 1572 m. rugpjūčio 21 d. nepavyko pasikėsinimas į hugenotų lyderį kalvinistą Gaspard de Coligny. Coligny turėjo įtakos Karoliui IX-ajam ir įkalbinėjo jį paremti Flandrijos sukilėlius protestantus prieš Ispanijos karalių Filipą II-ąjį, sukuriant bendrą katalikų ir hugenotų kariuomenę. Tai jis matė kaip vienintelę alternatyvą pilietiniam karui Prancūzijoje, tačiau susidūrė su ne vienerius metus trukusiu Katerinos pasipriežinimu. Ji siekė sustabdyti Prancūzijoje besiformuojančių įtakingų grupių stiprėjimą.

Prieš pat Baltramiejaus naktį įvyko protestanto Heinricho Navariečio ir Margaretos Valua (Karolio IX sesers) vedybos. Po Baltramiejaus nakties nuo rugpjūčio iki spalio panašios hugenotų žudynės vyko ir kituose Prancūzijos miestuose, pvz., Tulūzoje, Bordo, Lione, Orleane, kurių metu žuvo apie 30 tūkst. hugenotų. Apie 200 000 hugenotų pasitraukė į kaimynines šalis.