AB Stumbras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

AB Stumbras – seniausia ir didžiausia Lietuvoje stipriųjų alkoholinių gėrimų įmonė. 2003 m. spalio mėn. lietuviško kapitalo koncerno „MG Baltic“ antrinė įmonė UAB „Mineraliniai vandenys“ iš valstybės įsigijo 91,95% „Stumbro“ akcijų. Šiuo metu valdo kontrolinį 99,3% bendrovės akcijų paketą.

„Stumbro“ pardavimai 2005 m. išaugo 13,8% – iki 102,133 mln. litų; uždirbo 19,805 mln. litų audituoto grynojo pelno – 3,1 karto daugiau nei 2004 m., kai buvo gauta 6,387 mln. litų pelno. Bendrovė eksportuoja produkciją į Latviją, Estiją, Lenkiją, Daniją, Didžiąją Britaniją, Izraelį, JAV, Jungtinius Arabų Emyratus ir kt.

[taisyti] Istorija

„Stumbro“ įkūrimas siejamas su 1894 m. carinės Rusijos priimtu valstybinio degtinės monopolio įstatymu. Rusijos caras taip planavo padidinti imperijos iždą ir pagerinti parduodamos degtinės kokybę. Rusijoje (taip pat ir Lietuvoje) tuo metu veikė apie 5000 įvairių varyklų ir spirito gamyklų, jas buvo sunku kontroliuoti. Tai reiškė, kad visą degtinės gamybą ir prekybą valstybė perima į savo rankas.

Kauno gubernijos valdyba bei miesto valdžia buvo palankiai nusiteikusi dėl degtinės gamyklos įsteigimo. 1903 m. būsimajai gamyklai parinktas ir nupirktas žemės sklypas. Už 3300 kvadratinių sieksnių žemės sumokėta tuo metu itin didelė pinigų suma – 52 020 rublių.

Gamyklos statyba baigta 1906 m. pabaigoje. Tuomet oficialus gamyklos pavadinimas skambėjo taip: „Kazionyj Nr.1 vinyj očistnyj sklad“ (valstybinis vyno valymo sandėlys Nr.1). Vėliau pavadinimo priekyje atsidūrė miesto pavadinimas. Visa gamyklos statyba ir įranga kainavo apie 200 000 rublių.

Pastatyti ne tik degtinės gamybai reikalingi pastatai, bet ir elektrinė, medžio anglių degykla (anglis buvo naudojama filtracijai), gerai įrengta kanalizacija, garinis šildymas, trijų sistemų vandentiekis (gaisrinis ir du darbiniai), šeši 37 sieksnių gylio arteziniai šuliniai, 140 sieksnių ilgio geležinkelio bėgiai vagonetėms važiuoti, gariniai ir paprasti keltuvai (galėjo kelti 25 pūdų svorį) ir kt. Iki šiol išlikusio gamyklos dūminio kamino aukštis siekė 26 m, skersmuo – 1 m.

Degtinės gamykla turėjo dvi anglies filtravimo kolonas. Didžioji kolona turėjo 5 anglinius filtrus ir buvo skirta 40 laipsnių degtinei, arba dar vadinamojo spirito, gamybai. Tokią degtinę filtruodavo tris kartus. Mažoji kolona buvo skirta 57 laipsnių degtinei filtruoti, ją sudarė 3 angliniai filtrai.

Anglį degtinei filtruoti įmonė pasigamindavo pati. Anglis privalėjo būti išdegta taip, kad neliktų jokių sakų priemaišų. Dažniausiai tam naudodavo beržo medieną. Degtinės gamybai įrengta 30 įvairaus dydžio cisternų, jų talpa – nuo 6000 kibirų (1 kibiras – 12 litrų). Degtinę varydavo iš dviejų rūšių spirito (96 ir 90 laipsnių), čia pat išpilstydavo į įvairaus dydžio butelius ir siųsdavo į prekybą.

Gamykla iki pat 1914 m. buvo nuolat plečiama ir modernizuojama. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Kauną užėmė vokiečiai. Jie nepripažino jokios degtinės ir kitų stipriųjų alkoholinių gėrimų gamybos. Degtinės varykla veikė tik iš dalies. Pagrindiniame korpuse vokiečiai įrengė pirtį.

Pasibaigus karui gamykloje buvo laikomas Lietuvos valstybės spirito rezervas (dvi cisternos po 12 000 kibirų), kitose dviejose cisternose Kauno miesto elektros stotis laikė naftą (žibalą), o viename iš pastatų veikė net makaronų fabrikas. Gamyklos sandėlys priklausė karinei intendantūrai.

1918 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, sumanyta atstatyti gamyklą. Apie 1921-1922 m. gamykla vėl pradėjo gaminti degtinę ir spalvotuosius gėrimus. Tai turėjo nemažai įtakos verslo plėtrai ir valstybės ekonominės gerovės kilimui. Stipriųjų alkoholinių gėrimų gamyba buvo monopolizuota, todėl valstybė iš šio verslo į savo biudžetą gaudavo nemažai pajamų.

[taisyti] Nuorodos

• „Stumbro“ tinklalapis