Degtinė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Degtinė (kartais samanė) — ne mažiau kaip 37,5% alkoholio turintis alkoholinis gėrimas, gaminamas iš rugių. Labai plačiai lietuviška degtinė tapatinama su vodka (pavadinimas kilęs iš rusų kalbos, lietuviskai seniau vadinosi broga, dabar nebevartojama). Nors savo skaidrumu ir stiprumu šie gėrimai panašūs, tačiau jų gamybos technologijos skiriasi. Degtinė gaminama tik iš rugių natūraliai juos rauginant ir paskui distiliuojant. Vodka yra daugiau chemijos pramonės gaminys.
[taisyti] Istorija
Rusijoje vodka pirmą kartą raštuose paminėta tik 1751 m. imperatorienės Jelizovetos dekrete, skirtame spirito varyklų nacionalizacijai. Vodkos kilmė siejama su Rusija, kuri pirmoji ėmė masiškai gaminti šiuos gėrimus iš rektifikuoto spirito. Iki 1885 m. vodka Rusijoje (išsinešimui) buvo pardavinėjama tik kibirais (12,3 l).
Dėl itin gero išvalymo (analogiško kelioms dešimtims pervarymų), rektifikuoti spiritai yra praktiškai bekvapiai, todėl jų gamybai galima naudoti bet kokias, netgi itin prastas žaliavas (bulves, runkelius ir pan.). Skoniui ir kvapui suteikti į vodką dedami nedideli kiekiai cukraus, aromatizuojančių medžiagų. Būtent tokia, iš rektifikuoto spirito Rusijoje gaminama broga davė pradžią šiuolaikinėms degtinėms, pasaulyje žinomoms, kaip vodka.
[taisyti] Lietuvoje
Lietuvoje degtinė gaminama nuo XIV-XV a. Senos lietuviškos degtinės gamybos tradicijos davė pradžią samanės ir starkos gamybai. Šiuo metu Lietuvoje gaminama degtinė, kaip taisyklė, pasižymi aukšta kokybe, skirtingai nuo daugumos rusiškų ar lenkiškų, daroma iš 100% ruginio spirito.