Adomas ir Ieva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Adomas ir Ieva – pagal Senojo Testamento Pradžios knygoje pateikiamą pasaulio kūrimo aprašymą bei Koraną buvo pirmoji žmonių pora ir visos žmonijos protėviai.

Pasak šių religinių knygų, Dievas pirmą sukūrė Adomą. Ievos sukūrimą galima interpretuoti įvairiai – arba ji buvo sukurta vėliau iš Adomo šonkaulio arba sukurta tuo pačiu metu. Šonkaulis, kaip sąvoka, gali būti blogas vertimas, nes hebrajų kalba verčiama dvejopai ir kaip „šonkaulis“, ir kaip „pusė“. Remiantis tuo, atsirado Adomo, kaip dvilytės būtybės (androgyno) sąvoka kabaloje, personifikuojanti visą Žmoniją. Palyginama su induizmo pirmadpradžiu Manu.

Arabų ir hebrajų kalbomis Adomas (Adam) reiškia „žmogus“, o Ieva (Havva) – „gyvybės davėja“. Pastebėtina, kad šumerų mitologijoje randama analogijų apie kūrimą iš šonkaulio, jų kalboje ti reiškė ne tik „teikti gyvybę“, bet ir „šonkaulis“.