Static Wikipedia February 2008 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu

Web Analytics
Cookie Policy Terms and Conditions Kabala - Vikipedija

Kabala

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

 

Šis straipsnis dėl savo svarbos ar dažnų atakų yra dalinai užrakintas - jo negali redaguoti neregistruoti dalyviai.

Šio straipsnio neutralumas yra ginčytinas
Prašom žiūrėti diskusiją.
Kabaloje vaizduojamas Gyvybės medis
Kabaloje vaizduojamas Gyvybės medis

Kabala (hebrajiškai קַבָּלָה qabbālāh) – (hebrajiškai gavimas) – teosofinė judaizmo srovė, mistinė žydų tradicija.

Kabalą studijuojantys ją vadina Toros arba Biblijos Senojo Testamento „siela“, arba slaptąja dalimi, pilnu egzegetiniu-hermeneutiniu interpretavimo raktu, religine mistine aiškinimo sistema Judaizme.

Turinys

Apibūdinimas

Tai savarankiška meta-žinių sistema, kartais klaidingai laikoma savarankišku tikėjimu, religija ar net mokslu. Ši Talmudinio Judaizmo religinė moralinė sistema plito sakytine forma iki VI a. Dar vadinama slaptąja vidine judaizmo dalimi, mistine judėjų tradicija, kurios mokymą puoselėjo dvi mokyklos: praktinė (jos centras buvo Vokietijoje), daugiausia reikšmės teikusi maldai ir kavanai (meditacijai) ir abstrakčioji, XIII-XIV a. klestėjusi Provanse, Ispanijoje, Italijoje. Ji Toros tikrosios prasmės ieškojo potekstėje, skelbė tikėjimą Toros raidžių antgamtine galia ir 4 netariamų Dievo vardo raidžių (Havaya, tetragrammaton) įtaką gamtos ir visuomenės gyvenimui. Pagrindinis Kabalos veikalas „Zoharas“ („Spindėjimas“), (pagal pasaulietinę versiją sukurtas XIII a., o pagal religinę – užrašytas legendinio išminčiaus Rabino Šimono arba jo mokinių žymiai anksčiau) – tai mistiniai Toros komentarai. Apie Kabalos rolę ir svarbą Talmudo komentatorius ir kabalistas iš Lietuvos Vilniaus Gaonas Elijahu savo knygoje „Even Šlėma“ (Tobulas saikas) yra parašęs: „sielos išgelbėjimas priklauso nuo Toros studijų. Tačiau esminis, didžiausias išgelbėjimas priklauso nuo Kabalos studijų.“

Kabala pabrėžia Dievo įsakymų priežastis ir jų svarbą, aiškina pasaulio įvykių ir reiškinių kilmę. Priežasčių ir pasekmių sąryšiui skiriama nemažai dėmesio. Vienos svarbiausių kabalos temų – kodėl žmogus turi būtent penkis pojūčius, kodėl viskas mumyse ir aplink mus susideda iš penkių dimensijų arba pasaulių (kabalos teigimu), iš kurių 4 aktualūs ir 5-tasis – jų šaltinis.

Pagal Kabalą egzistuoja 4 žinių rūšys, kurias gali ir turi suvokti žmogus:

  • Kūrimas: kokiu būdu sukurtas pasaulis, kaip sąveikauja dvasinis ir fizinis pasauliai, koks kūrimo tikslas, kas yra valios laivė ir t.t.
  • Funkcionavimas: Žmogaus esmės studijavimas, jo atėjimas į šį pasaulį ir išėjimas, kokius efektus dvasiniame pasaulyje sukelia žmogaus veiksmai, asmeninis kiekvieno žmogaus kelias, likimo, charakterio ir kūno sąryšis, kabalistinė astrologija ir medicina (pvz Idra Rabba skyrius Zohare) ir t.t.
  • Sielų ratai: (reinkarnacijos): kiekvienos konkrečios sielos esmės pažinimas, kokiu būdu siela nusileidžia į kūną, kodėl konkretus kūnas priima konkrečią sielą, kaip veikia atsitiktinumo faktorius ir t.t.
  • Valdymas: šio pasaulio „sluoksnių“ (negyvosios, augalinės, gyvulinės gamtos) pažinimas, jų vaidmuo ir valdymas iš dvasinio pasaulio. Kaip mes suvokiame Gamtą, Laiką, Erdvę. Tyrinėjimas aukštutinių jėgų, judinančių fizinius objektus. Kaip viena vieninga vidinė jėga veda visa gyva ir negyva link numatyto tikslo.

Pasekėjų teigimu, Kabala yra slaptasis mokslas vien todėl, kad tyrinėja slaptus, 5-is pojūčiais neprieinamus faktorius. Žinios perduodamos žodžiu (Kabala ir yra perdavimas), o vėliau raštu, todėl Kabaloje ypač svarbus mokytojo ir mokinio santykis, inicijavimas į žinias. Intensyviai bendraudamas su mokytoju, mokinys įvedamas į tradiciją ir taip sužino žmonių ir pasaulio esmę.

Kiti du svarbūs Kabalos studijavimo aspektai – realus studijavimas šiame amžiuje yra įmanomas tik stipraus komandinio darbo ir geriausios prieinamos mokomosios medžiagos dėka.

Jos pasekėjai Kabalą grynoje techninėje formoje laiko meta arba super mokslu apie subtiliausias gamtos jėgas ir šviesos dėsnius, tuo būdu apimantis visų žinių rūšių šaknį, visas žmogaus (sielos, gyvenimo) sferas.

Visas Kabalos kryptis galima bendrai suskirstyti į 2 grupes:

  • orginaliąją, košer, judėjiškąją arba Izraelio Kabalą (Kabbalah)ir
  • vakarietišką, okultinę, ezoterinę, maginę, hermetinę, Taro Kabalą (Quabalah).

Ypač ryškiai skiriasi jų „Gyvybės medžio“ schemos.

Kabalos šaltiniai

Svarbiausi Kabalos šaltiniai:

  • „Sefer Raciel HaMalah“,
  • „Sefer Bahir“,
  • „Sefer Yetzira“
  • Sefer HaZohar (זהַר – švytėjimas, spindėjimas), pagal pasaulietinę versiją išleistas XIII a. ispano Moshe de Leon. Šiame veikale išdėstyta 14 „Žaidimo taisyklių“ – tarsi Dievo įsakymų.

Kiti ypatingi tekstai:

  • „Šaarei Bina“ Supratimo vartai – 50 aspektų
  • „Šaar gilgulim“ Reinkarnacijų vartai ARI (Lurija) – Chaim Vital

Temos ir sąvokos

Kabaloje svarbus vaidmuo teikiamas 22 hebrajų abėcėlės raidėms ir 10-čiai skaičių, kas sudaro Gyvybės Medį (Etz Hayim), atspindintį šviesos arba energetines galias.* Gyvybės medis

  • Sefira
  • Keter
  • Chochma
  • Bina
  • Chesed
  • Gevura
  • Tiferet
  • Necah
  • Hod
  • Jesod
  • Malkut
  • Cimcum Alef, Cimcum Bet
  • Yetzer hAra – piktas pradas
  • Lašon hAra – piktas liežuvis
  • Ayin hAra – pikta akis
  • 50 supratimo vartų
  • 32 išminties keliai
  • Cadikas
  • Įsakymai (2, 7, 10, 613)

Istorija

Pirmuoju kabalistu jos pasekėjai laiko patriarchą Abraomą. Antrame amžiuje rabinas Jochanan ben Sakkai parašė pagrindinę Kabalos knygą Zohar. Pagrindinės temos buvo spekuliacijos apie biblijinę pasaulio sukūrimo istoriją ir pranašo Ezekielio vizijas. Ištisus šimtmečius kabala buvo studijuojama mažose mokinių grupėse. Lūžio taškas yra šešioliktasis amžius, kada rabino Itzhakas Lurios (Ari) raštuose atsirado švari kabalos kalba. Ari tvirtino, kad nuo XVI amžiaus prasideda atviras kabalos studijavimas.

Per paskutinį dešimtmetį susidomėjimas Kabala labai padidėjo. Šiuo metu yra dvi dideles Kabalos mokyklos, turinčios mokymo centrus visame pasaulyje. Ypač Kabala paplitusi JAV garsenybių ir turtingųjų tarpe bei Izraelyje.

Autoritetai

Ypatingą vaidmenį Kabalos studijoms suvaidino Lietuvos ir lietuviškosios krypties rabinai

  • Vilniaus Gaonas
  • Rabinas Solomon Eliahšyv z"tl iš Šiaulių (1841-1925)
  • Rabinas Josef Solomon Eliahšyv iš Jeruzalės (šiauliškio anūkas)
  • Chofetz Chaym (Išrael Meir Kagan z"tl)

Garsūs pasaulio Rabinai kabalistai:

  • Rabinas ARI (Lurija) z"tl
  • Rabinas Jehuda Ašlagas z"tl
  • Rabinas Jehuda Bergas
  • Rabinas Michaelis Laitmanas

Taip pat žiūrėkite

Nuorodos

Apibrėžimai

Bendros nuorodos

Static Wikipedia 2008 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2007 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - en - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu -

Static Wikipedia 2006 (no images)

aa - ab - af - ak - als - am - an - ang - ar - arc - as - ast - av - ay - az - ba - bar - bat_smg - bcl - be - be_x_old - bg - bh - bi - bm - bn - bo - bpy - br - bs - bug - bxr - ca - cbk_zam - cdo - ce - ceb - ch - cho - chr - chy - co - cr - crh - cs - csb - cu - cv - cy - da - de - diq - dsb - dv - dz - ee - el - eml - eo - es - et - eu - ext - fa - ff - fi - fiu_vro - fj - fo - fr - frp - fur - fy - ga - gan - gd - gl - glk - gn - got - gu - gv - ha - hak - haw - he - hi - hif - ho - hr - hsb - ht - hu - hy - hz - ia - id - ie - ig - ii - ik - ilo - io - is - it - iu - ja - jbo - jv - ka - kaa - kab - kg - ki - kj - kk - kl - km - kn - ko - kr - ks - ksh - ku - kv - kw - ky - la - lad - lb - lbe - lg - li - lij - lmo - ln - lo - lt - lv - map_bms - mdf - mg - mh - mi - mk - ml - mn - mo - mr - mt - mus - my - myv - mzn - na - nah - nap - nds - nds_nl - ne - new - ng - nl - nn - no - nov - nrm - nv - ny - oc - om - or - os - pa - pag - pam - pap - pdc - pi - pih - pl - pms - ps - pt - qu - quality - rm - rmy - rn - ro - roa_rup - roa_tara - ru - rw - sa - sah - sc - scn - sco - sd - se - sg - sh - si - simple - sk - sl - sm - sn - so - sr - srn - ss - st - stq - su - sv - sw - szl - ta - te - tet - tg - th - ti - tk - tl - tlh - tn - to - tpi - tr - ts - tt - tum - tw - ty - udm - ug - uk - ur - uz - ve - vec - vi - vls - vo - wa - war - wo - wuu - xal - xh - yi - yo - za - zea - zh - zh_classical - zh_min_nan - zh_yue - zu