Aksioma
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Senovės Graikijos filosofijoje aksioma – teiginys, kurio teisingumas matomas be įrodymo.
Matematikoje aksioma – pradinis loginės įrodymų sistemos taškas. Visi įrodymai tam tikroje sistemoje remiasi aksiomomis, bet įvairiose sistemose tas pats teiginys nebūtinai yra aksioma.
Teiginiai, kurie gali būti išvesti iš jau apsibrėžtos aksiomų aibės nėra reikalingi kaip aksioma, tokiu būdu išlaikant minimalų aksiomų kiekį.