Alfredas Adleris
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Alfredas Adleris (1870 m. kovo 7 d. – 1937 m. gegužės 28 d.) – austrų gydytojas, psichiatras, individualiosios psichologijos pradininkas, 1902-1911 Z. Froido bendradarbis. Nuo 1932 m. dirbo JAV, D. Britanijoje. Padarė didelį poveikį šių laikų asmenybės teorijai ir psichoterapijai.
Turinys |
[taisyti] Biografija
1870 m. vasario 7 d. Vienoje gimė Alfredas Adleris. 1879-80 mokėsi realinėje gimnazijoje. 1880-88 Hernalser`io humanitarinės gimnazijos moksleivis. 1888-95 medicinos studijos Vienos universitete. 1889 m. įstojo į Austrijos studentų sąjungą. 1892 m. savanoriška tarnyba armijoje (pusė būtino laiko). 1895 Vienos universitetas suteikė medicinos daktaro diplomą. 1896 m. tarnyba armijoje. 1897 m. pirmi straipsniai darbininkų laikraštyje. Dalyvavo tarptautiniame gydytojų kongrese Maskvoje. Gruodį Rusijoje vedė Raisą Timofejevną Epštein. 1898 m. gimė duktė Valentina Dina. 1899 m. privačios medicininės praktikos pradžia. 1901 m. gimė dukra Aleksandra. 1902 m. pakviestas į Zigmundo Froido organizuotus „trečiadienio susirinkimus“. 1903 m. priimtas į gydytojų draugiją. 1904 m. perėjo į evangelikų tikėjimą. 1905 m. gimė sūnus Kurtas. 1907 m. išleido knygą „Studija apie organų menkavertiškumą“. 1909 m. gimė dukra Kornelija (Neli).
1910 m. drauge su V.Štekeliu išleido psichoanalizės laikraštį. 1911 m. atsiskyrė nuo Z.Froido. Išstojo iš psichoanalizės draugijos. Įkūrė „Laisvosios psichoanalizės draugiją“. 1912 m. pradėtas leisti draugijos laikraštis. Išleido knygą „Apie nerviškąjį charakterį“. 1914 m. draugija pervadinta Individualiosios psichologijos draugija. 1916 m. pašauktas į karinę tarnybą. 1918-19 m. Vienoje įsteigta pirmoji auklėjimo konsultacija. 1919 m. išleido brošiūrą „Kita pusė. Masių psichologijos studija apie tautos kaltę“. 1920-23 m. kursai mokytojams, vėliau tapę tęstiniu mokymu. 1920 išleido knygą „Individualiosios psichologijos praktika ir teorija. Įvadas į psichoterapiją gydytojams, psichologams ir mokytojams“. 1922 m. pirmasis tarptautinis Individualiosios psichologijos kongresas Miunchene. 1923 m. pasirodė pirmasis „Tarptautinio Individualiosios psichologijos žurnalo“ numeris. 1925 m. antrasis tarptautinis IP kongresas Berlyne. 1926 m. trečiasis tarptautinis IP kongresas Diuseldorfe. Pirmoji kelionė į JAV. 1927 m. ketvirtasis tarptautinis IP kongresas Vienoje. Išleido knygą „Žmonių pažinimas“. 1927-29 paskaitos JAV.
1929 m. nusipirko vasarnamį Vienos priemiestyje. Išleido knygas „Individualioji psichologija mokykloje. Paskaitos mokytojams ir auklėtojams“, „Neurozės problemos“, „Gyvenimo prasmė“. 1930 60-mečio proga suteiktas Vienos garbės piliečio vardas. Penktasis tarptautinis IP kongresas Berlyne. Išleido knygas „Sunkiai auklėjamo vaiko siela“, „Vaikų mokymas“, „Gyvenimo stilius“, „Homoseksualumo problema“. Paskaitos Kolumbijos universitete. 1932 m. individualiosios psichologijos vasaros mokykla Zemeringe ir Vienoje. Formalus persikraustymas į Niujorką. 1933 m. pasikeitus valdžiai Vokietijoje A.Adlerio knygos pateko į draudžiamų knygų sąrašą. Pakartotini knygų leidimai anglų ir vokiečių kalbomis. 1935 m. žmona Raisa su Kurtu ir Aleksandra Adler persikėlė į Niujorką.
1936 m. vasaros mokykla Los Andžele. 1937 m. gegužės 28 d. Alfredas Adleris mirė Škotijoje, Aberdyno mieste, atvykęs skaityti paskaitų.
[taisyti] Veikalai
- „Organų menkavertiškumo tyrimai“ (1907)
- „Apie nerviškąjį charakterį“ (1912)
- „Individualiosios psichologijos praktika ir teorija. Įvadas į psichoterapiją gydytojams, psichologams ir mokytojams“(1920)
- „Žmonių pažinimas“ (1927)
- „Individualioji psichologija mokykloje. Paskaitos mokytojams ir auklėtojams“, (1929 – 1930)
- „Neurozės problemos“, (1929 – 1930)
- „Gyvenimo prasmė“ (1929 – 1930)
- „Sunkiai auklėjamo vaiko siela“,(1930 – 1931)
- „Vaikų mokymas“, „Gyvenimo stilius“, (1930–1931)
- „Homoseksualumo problema“. (1930–1931)
[taisyti] Individualioji psichologija
Adlerio asmenybės teorija yra teleologinė (“psichinis gyvenimas yra determinuotas tų tikslų, kurių siekia žmogus”). Teigiama, kad kiekvieno žmogaus unikalumą nulemia socialinis kontekstas. Asmenybės raidai lemiamą reikšmę turi socialinė įtampa, patirta vaikystėje. Asmenybė formuojasi iki 5 metų ,o vėliau tik tobulinama. Žmogus turi įgimtą sugebėjimą užmegzti kontaktą. Žmogaus tikslas – patenkinti šį įgimtą bendrumo jausmo poreikį. Problemų įveikai reikia išmokti bendradarbiauti su kitais. Kiekvienas žmogus yra kūrybingas, nėra griežtai priklausomas nuo aplinkos, gali kurti savo paties gyvenimą.
[taisyti] Pranašumo siekimas
Mokslininkas teigia, kad pranašumo siekimas arba galios troškimas yra pagrindinis žmogaus veiklos motyvas. Jis įgimtas, bet žmonėms pasireiškia nevienodai, nes kiekvienas žmogus savo silpnumą išgyvena įvairiai ir tai atsiliepia žmogaus individualybei. Pranašumo siekimas – noras pasiekti gyvenimo idealą, siekimas sudėtingumo, intensyvesnio energijos panaudojimo, t.y. pastangos visą laiką ko nors siekti. Anot Adlerio, pranašumo siekimas yra dvejopo pobūdžio: ne tik savęs, bet ir visuomenės, kuriai žmogus priklauso, tobulinimas.
[taisyti] Menkavertiškumas
Pagal Alfredą Adlerį kiekvienas turi įgimtą menkavertiškumo jausmą (negalime užaugti ir gyventi vieni, be kitų pagalbos). Menkavertiškumo jausmas žmogaus egzistavimui yra pageidautinas, nes savo silpnumą galima kompensuoti. Kompensacija A. Adleris vadina menkavertiškumo jausmo įveikimo procesą, kuris tampa negatyviu tik tuomet, kai perauga į menkavertiškumo kompleksą.
Menkavertiškumo kompleksas yra nekonstruktyvus menkavertiškumo/silpnumo kompensavimas: asmenybės pasyvumas, baikštumas, atsakomybės vengimas, savo galimybių neišnaudojimas.
