Autobusas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Autobusas (gr. auto ‘pats’; + (omni)busas) – daugiavietis automobilis keleivių vežimui, turintis 9 ir daugiau sėdimų vietų. 9-12 vietų autobusai vadinami mikroautobusais, jie naudojami maršrutiniame transporte, kaip žinybiniai automobiliai. Didesniuose autobusuose būna 20-45 sėdimų ir 9-25 stovimų vietų, tarptautiniais ir tarpmiestiniais maršrutais važinėjančiuose autobusuose – tik sėdimos vietos (30-60). Tolimų reisų autobusuose dažnai įrengiamos papildomos patalpos ir įranga – staleliai prie krėslų, tualetai, virtuvėlės, šaldytuvas, drabužinė.
Pirmieji keleivius vežę omnibusai atsirado Didžiojoje Britanijoje 1831 metais, pirmieji autobusai pradėti gaminti XX a. pradžioje, 1904 metais Londone pradėjo veikti pirmasis keleivinis autobusų maršrutas. Lietuvoje specialiai įrengtos stotys pradėtos statyti XX a. viduryje.
