Balys Sruoga
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Balys Sruoga (1896 m. vasario 2 d. Baibokų k. (netoli Vabalninko, Biržų apskr.) – 1947 m. spalio 16 d. Vilniuje) – poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas.
[taisyti] Biografija
Mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje. 1912 m. pradėjo spausdinti savo kūrinius „Aušrinėje“, „Rygos Naujienose“, „Lietuvos žiniose“, „Naujam Take“, Amerikos lietuvių spaudoje, literatūros žurnale „Vaivorykštė“.
1914 m. įstojo į Peterburgo Miškų institutą. 1915 m. perėjo į Peterburgo universiteto Istorijos – filologijos fakultetą. 1916 m. perėjo į Maskvos universitetą studijuoti literatūros.
1918 m. grįžo į Lietuvą, kurį laiką dirbo mokytoju Vilniuje. Persikėlęs į Kauną, dirbo Spaudos biure, „Lietuvos“ dienraščio redakcijoje, rašė daug publicistinių straipsnių.
1921 m. išvyko į Miuncheno universitetą studijuoti slavistiką, teatro ir meno istorijas. 1924 m. apgynė disertaciją iš lietuvių tautosakos ir gavo filosofijos daktaro laipsnį.
Grįžęs į Lietuvą, dėstė Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete rusų literatūrą, pasaulinio teatro kursą, įsteigė teatro Seminarą, o kiek vėliau ir akademinę dramos studiją. Greta universitetinio darbo skelbė spaudoje daug literatūros ir teatro kritikos straipsnių. Nuo 1930 m. pasireiškė kaip dramų kūrėjas.
1939 m. Humanitarinių mokslų fakultetui persikėlus į Vilnių, B. Sruoga tęsė universitetinį darbą. Per 15 darbo metų paskelbė 14 grožinės ir mokslinės literatūros knygų.
1943 m. jis, kaip įkaitas, buvo vokiečių suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą prie Gdansko. Įspūdžiai stovykloje jį įkvėpė parašyti smarkiai nuo ankstesnių kūrinių besiskiriantį, ištisai juodojo jumoro persmelktą „Dievų mišką“. Iš stovyklos 1945 m. jį išlaisvino tarybinė armija ir parskraidino į Lietuvą. Čia jis dėstė Vilniaus universitete. Palaidotas Rasų kapinėse.
[taisyti] Bibliografija
- Deivė iš ežero: Svanetų žemės legenda. – Vilnius, 1919 m.
- Saulė ir smiltys: [aidijos, giesmės, poemos]. – 1920 m.
- Dievų takais. – Klaipėda; Tilžė: Rytas, 1923 m.
- Dainų poetikos etiudai. – Kaunas: Humanitarinių mokslų fakultetas, 1927 m.
- Kipras Petrauskas. – Kaunas, 1929 m.
- Lietuvių teatras Peterburge: [lietuvių teatro istorijos medžiaga]. – Kaunas: Humanitarinių mokslų fakultetas, 1930 m.
- Šarūnas valstybės teatre. – Kaunas: Tulpė, 1930 m.
- Rusų literatūros istorija. 2 tomai. – Kaunas: Humanitarinių mokslų fakultetas, 1931–1932 m.
- Baisioji naktis: [drama]. – Kaunas: Sakalas, 1935 m.
- Radvila Perkūnas: [muzikinė pjesė]. – Kaunas, 1935 m.
- Kas bus, kas nebus, bet žemaitis nepražus: kaip Jonis Mažrimukas 1812 metais iš Viekšnių Kaunan nusikraustė ir Napoleoną regėjo – ir kas iš to išėjo. – Kaunas, 1937 m. [kitas leidimas – 1955 m.]
- Aitvaras teisėjas: [pjesė]. – Panevėžys, 1938 m. [kitas leidimas – 1935 m.]
- Apyaušrio dalia: [pjesė]. – Rankraštis. 1941 m. [kitas leidimas – 1945 m.]
- Kazimieras Sapiega: [istoriška kronika]. – Chicago: Terra, 1944 m. [kitas leidimas – 1947 m.]
- Lietuvių liaudies dainų rinktinė. – Kaunas: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1949 m.
- Dievų miškas: [atsiminimai]. – Kaunas: Šviesa, 1989 m. [kiti leidimai – 1957 m., 1960 m., 1966 m., 1971 m., 1976 m., 1985 m.]
- Balys Sruoga: [rinktinė]. – Kaunas: Valstybinė pedagoginės literatūros leidykla, 1958 m.
- Rinktinė. – Kaunas, 1960 m. [kitas leidimas – 1959 m.]
- Bangų viršūnės: [eilėraščiai]. – Vilnius, 1966 m.
- Į mėlynus tolius: [eilėraščių rinkinys]. – Vilnius: Vaga, 1981 m.
- Giesmė apie Gediminą: gražiajam jaunimėliui. – Chicago: M. Morkūnas, 1982 m. [kiti leidimai: 1948 m., 1952 m.]
- Aitvaras teisėjas: [pjesė ir poemos]. – Vilnius: Vyturys, 1987 m.
- Vytis ir kryžius: [pjesė]. – Kaunas, 1988 m.
- Verpetai ir užuovėjos. – Vilnius: Vaga, 1990 m.
- Giesmė apie Gediminą. – Vilnius: Vyturys, 1993 m.
- Milžino paunksmė: [trilogiška istorijos kronika]. – Vilnius: Baltos lankos, 1999 m. [kiti leidimai: 1932 m., 1954 m., 1960 m., 1996 m., 1995 m.]
- Raštai. 17 tomų. – Vilnius: Alma littera, 1996 m.
