Gdanskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Gdansko herbas

Gdanskas (lenk. Gdańsk, vok. Danzig) – uostamiestis šiaurės Lenkijoje, prie Baltijos jūros Gdansko įlankos, išsidėstęs pavėjinėje Helio (Hel) pusiasalio pusėje. 461,5 tūkst. gyventojų (2003 m.). Pamario vaivadijos sostinė.

Miestu teka dvi Vyslos upės atšakos, jame daug tiltų. Išskyrus pramonės rajonus ir modernųjį Langarteną, Gdanskas stilius viduramžiškas: daug siaurų vėjuotų gatvelių, namų stačiais stogais ir balkonais.

[taisyti] Istorija

1 Guldeno moneta (1923 m.)

Mieto panorama (XVII a. graviūra)

Miesto prieplauka su žymiuoju senoviniu kranu Żuraw (Krahntor) (1895 m.)

Manoma, kad šioje vietoje jau V amžiuje buvo nedidelė gyvenvietė, o pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose 997 m.

Nuo 1308 m. lapkričio 14 d. miestas valdomas Vokiečių ordino.

1466 m., pasibaigus Trylikos metų karui tarp ordino ir Lenkijos, miestas atiteko Lenkijos karalystei.

1793 m. po Lenkijos padalinimo miestas sugrįžta į Prūsijos valdymo sferą.

Pasibaigus I pasauliniam karui, pagal Versalio taikos sutartį (1991), miestas įgauną laisvojo miesto statusą, jį valdo Tautų Lyga. Pagal sutartį Lenkijai perduotos teritorijos priėjimui iki miesto, kuris buvo vadinamas Dancigo koridoriumi (dar. Lenkų koridorius), kuris skyrė Rytų Prūsiją nuo Vokietijos. Tuo metų mieste gyveno daugiausia vokiečių ir nedaug lenkų. Lenkai turėjo teisę į savas įstaigas: mokyklos, bibliotekos ir pan.

1939 m. Vokietija iš Lenkijos pareikalavo sugražinti miestą, bei suteikti galimybę susisiekti su Rytų Prūsija. Lenkijai atsisakius atsirado pretekstas pradėti karą. Rugsėjo 1 d. buvo miestas buvo atakuotas, pirmieji smūgiai teko miesto paštui ir Vesterplate įsikūrusiam lenkų garnizonui. Po atkaklaus lenkų patrotų priešinimosi, visgi, jau kitą dieną miestas atiteko vokiečių kariuomenei ir buvo prijungtas prie Rytų Prūsijos.

1945 m. sausį Raudonoji armija smariai subombardavo miestą. Miesto centre sugriovimai siekė apie 70-80%. Pasibaigus II pasauliniam karui pagal Potsdamo konferencijos nutartį Rytų Prūsija buvo likviduota ir pietinė dalis su Gdansku buvo atiduota Lenkijai (trečdalis atiteko TSRS (dab. Kaliningrado sritis), vokiečiiai bovo deportuoti.

8-me dešimtmetyje šiame mieste susikūrė nepriklausoma profsajunga Solidarumas (lenk. Solidarność), kurios veikla vėliau sudarė sąlygas socialistinio valdymo rėžimo subyrėjimui.

Iš karto po karo, nežiūrint į sunkią ekonominę padėtį, miestas buvo pradėtas atstatinėti, ypatigai skiriant dėmesį senamiesčio rekonstravimui.

[taisyti] Chronologija

Karališkojo miesto moneta valdant Zigmantui Vazai (1589 m.)

997-1308: Lenkija
1308-1466: Vokiečių ordinas
1466-1793]: Lenkijos karalystė (Po 1569 m. Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji kunigaikštystė)
1793-1805: Prūsijos karalystė
1807-1814: Laisvasis Dancigo miestas
1815-1871: Prūsijos karalystė
1871-1918: Vokietijos imperija
1918-1939: Laisvasis Dancigo miestas
1939-1945: Vokietija
1945-iki dabar: Lenkija

[taisyti] Įžymios vietos

Šv. Mergelės katedra

Jūrų muziejus

Senamiestis – XII-XVIII a. architektūrinis kompleksas.

Šv. Mergelės katedra (bazilika) – ankstyvosios gotikos, antra pagal dydį (po Kelno katedros) ir pati didžiausia plytinė, katedra Europoje. Pastatyta 1343 – 1505 m. Joje yra daug flamandų tapytojo Hanso Memlingo (Hans Memling) paveikslų, vaizduojančių paskutinįjį teismą.
Karališkasis kelias – kelias vedantis pro miesto vartų kompleksą, gatve Dluga pasiekiantis centrinę miesto turgaus aikštę (Dlugij targ), kurioje išsidėstę daug renesanso stiliaus žymių pastatų bei monumentų:
- Miesto rotušė
- Artuso kiemas
- Neptūno fontanas
- Aukso namai
- Žalieji vartai
Birža (pastatyta 1379 m. (buvo pirklių gildija)
Šv. Kotrynos bažnyčia
Langartenas (Langgarten) – įkurtas 1895 – 1896 m. vietoje šiaurinės ir vakarinės tvirtovių: jame daug parkų, plačių gatvių, šiuolaikinė architektūra
Jūrų muziejus

[taisyti] Žymūs miestelėnai

Gabrielis Danielis Farenheitas (1686-1736) – vokiečių fizikas ir inžinierius.
Artūras Šopenhaueris (1788–1860) – gyvenimo filosofijos atstovas.
Giunteris Grasas (g. 1927 m.) – prozininkas, dramaturgas ir poetas.
Lechas Valesa (Lech Wałęsa, g. 1943 m.) – Lenkijos prezidentas, politinis veikėjas.

[taisyti] Mokslas

Gdansko universitetas

Gdanske ir priemesčiuose yra daug mokslo įstaigų, jose mokosi apie 60 000 studentų.

Gdansko universitetas
Medicinos akademija
Muzikos akademija
Dailės akademija
Fiinio lavinimo ir sporto akademija
Gdansko kunigų seminarija
Politechnikos institutas
Uniwersytet Gdański
Ateneum – aukštoji mokykla

Daug aukštesniųjų mokyklų ruošiančių administravimo, finansų, ekonomikos, turizmo specialistų.

[taisyti] Kultūra

Gilias istorinę praeitį turinčiame mieste gausu kultūros aobjektų: muziejai, opera, teatras, kinoteatras, meno galerijos. Rengiamos miesto šventės, festivaliai, parodos, kiti kultūros renginiai.

[taisyti] Ekonomika

Gdansko jūrų uostas

Gdanskas

Ekonomiškai Gdanskas yra vienas svarbiausių Lenkijos miestų. Jame yra ne tik puikus jūrų uostas, bet ir gera infrastruktūra upių laivybai, geležinkelis į Varšuvą ir kitus svarbius Europos miestus. Kartu su Gdynia, per Gdanską eina didžioji dalis Lenkijos eksporto ir importo.

Išvystyta daug pramonės šakų: laivų statyba, geležinkelio vagonų ir traukinių gamyba, gaminami baldai, trąšos, ginklai, plytos, cigaretės, cukrus, apdorojami riešutai, gintaras ir kt.