Deoksiribonukleorūgštis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Deoksiribonukleorūgštis (DNR, seniau Dezoksiribonukleino rūgštis) – nukleorūgštis, esanti kiekvienoje gyvoje ląstelėje, daugiausia jos branduolyje. Joje (jos azotinių bazių sekoje) yra tripletiniu kodu užkoduota genetinė informacija, kuri perduodama dalijimosi metu naujoms lastelėms, o per lytines ląsteles – individo palikuonims.
Deoksiribonukleorūgštis susideda iš deoksiribonukleotidų. Deoksiribonukleotidas yra sudarytas iš heterociklinės azoto bazės ir angliavandenio deoksiribozės. Deoksinukleotidai skiriasi azoto bazėmis. Pagrindinės yra keturios: adeninas (A), guaninas (G), citozinas (C) ir timinas (T).
Deoksiribonukleotidai jungiasi į polinukleotidinę grandinę per fosforo rūgšties likutį tam tikru, kiekvienai individualiai deoksiribonukleorūgščiai specifiniu nuoseklumu. Deoksiribonukleorūgšties molekulė (išskyrus kai kurių virusų) susidaro iš 2 polinukleotidinių grandinių, susisukusių į spiralę apie bendrą ašį. Šias 2 grandines jungia vandenilinės jungtys, esančios tarp nukleotidų azoto bazių (pastarosios išsidėsčiusios spiralės viduje; jų plokštuma statmena spiralės ašiai). G visada jungiasi tik su C, o A tik su T.
DNR molekulė yra tokia plona, kad jos neįmanoma pamatyti net pro galingiausius optinius mikroskopus. DNR grandinė – tai dviguba spiralė, kuri yra panaši į susuktas virvines kopėčias su daugybe pakopų.
Kiekvienos organizmų rūšies DNR yra specifinė – turi skirtingą azotinių bazių kiekių santykį 
, arba specifiškumo koeficientą (įvairiuose organizmuose jis svyruoja nuo 0,32 iki 3,04), ir skirtingą bazių seką molekulėje. Deoksiribonukleorūgštis sudaro chromosomas, jos yra mitochondrijose, chloroplastuose.
Lastelėms ar virusams dauginantis, ant polinukleotidinių deoksiribonukleorūgšties grandinių komplementariškumo (struktūrų atitikimo) principu sintetinasi naujos grandinės, ir deoksiribonukleorūgšties molekulė dvigubėja.
Veikiama įvairių mutagenų, deoksiribonukleorūgšties struktūra kinta, dėl to dažnai organizme atsiranda mutacijų.
1944 išaiškinta deoksiribonukleorūgšties reikšmė paveldimumui. 1953 Dž. D. Votsonas (JAV) ir F. Krikas (Didžioji Britanija) atskleidė jos sandarą.
| Nukleorūgštys |
|---|
| Nukleobazės: Adeninas - Timinas - Uracilas - Guaninas - Citozinas - Purinas - Pirimidinas |
| Nukleozidai: Adenozinas - Uridinas - Guanozinas - Citidinas - Deoksiadenozinas - Timidinas - Deoksiguanozinas - Deoksicitidinas |
| Nukleotidai: AMP - UMP - GMP - CMP - ADP - UDP - GDP - CDP - ATP - UTP - GTP - CTP - cAMP - cGMP |
| Deoksinukleotidai: dAMP - dTMP - dUMP - dGMP - dCMP - dADP - dTDP - dUDP - dGDP - dCDP - dATP - dTTP - dUTP - dGTP - dCTP |
| Nukleorūgštys: DNR - RNR - iRNR - miRNR - rRNR - siRNR - tRNR - mtDNR - Oligonukleotidai |
