Dokumentavimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dokumentavimas (lot. documentum – pavyzdys, liudijimas, įrodymas, pagrindimas) – ūkinių operacijų fiksavimas.
Dokumentavimas apima:
- Ūkinių sandorių fiksavimą:
ūkio subjektai atliekantis sandorius turi juos įforminti. Parduodant prekes išrašoma sąskaita – faktūra, kurioje nurodoma turima sumokėti suma, pirkėjas joje parašu patvirtina, kad prekės paėmė. Jei už prekes sumokama grynais, pardavėjas paėmęs pinigus turi išduoti kasos čekį ar kvitą, patvirtinant, kad pinigus paėmė. - Apskaitą:
ūkio subjektai vedantys apskaitą ją dokumentuoja. Dokumentai surašomi prekes pajamuojant, perduodant vieno materialiai atsakingo asmens kitam, nurašant. Iš pirminių dokumentų duomenys suvedami į apskaitos suvestinius dokumentus. - Atskaitomybę
ūkio subjektai pateikia savo ūkinę būklę ir rezultatus užinteresuotoms institucijoms ir asmenims.
Dokumentai turi turėti visus rekvizitus patvirtintus valstybės, be jų ar tik su jų dalimi dokumentas neturi įrodomosios galius.
