Egipto istorija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Nilo slėnis sudaro natūralų geografinį ir ekonominį vienetą, iš rytų bei vakarų supamą dykumos, šiaurėje atsiremiantį į jūrą, o pietuose siekiantį Nilo slenksčius. Poreikis turėti vieningą valdžią, galinčią užsiimti Nilo vandens reguliavimu ir paskirstymu lėmė tai, kad jau 3000 m.pr.m.e. Egipte susikūrė valstybė. Dėl specifinės geografinės padėties faraonų Egiptas ilgą laiką išliko nepriklausoma valstybe ir savarankiška civilizacija. Po to, kai kaimyninėms valstybėms pavyko užkariauti Egiptą, jis 2400 metų buvo valdomas kitų valstybių: Asirijos, Persijos, Graikijos, Romos, Bizantijos, arabų, turkų, prancūzų ir britų.
Visiškai nepriklausoma valstybe Egiptas vėl tapo tik po Antrojo pasaulinio karo, karinio perversmo metu nuvertus karalių Faruką ir 1953 m. paskelbus respubliką.
Dėl ilgos Egipto istorijos ji aprašoma atskiruose straipsniuose skirtuose atskiriems Egipto istorijos periodams:
- Senovės Egipto istorija: nuo 3000 iki 525 m.pr.m.e.
- Egipto istorija Achemenidų Persijos valdžioje; 525-332 m.pr.m.e.
- Ptolemėjų Egiptas: 332-30 m.pr.m.e.
- Romėnų Egiptas: 30 m.pr.m.e.-639 m.
- Egiptas arabų valdžioje: 639–1517 m.
- Egiptas Osmanų imperijos valdžioje: 1517–1805 m.
- Egiptas valdant Muhamedui Ali ir jo paveldėtojams: 1805–1882 m.
- Modernioji Egipto istorija: nuo 1882 m.
