Gaugamelų mūšis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mūšis prie Gaugamelų vyko 331 m. pr. m. e. spalio 1 d. tarp Aleksandro Didžiojo vadovaujamos makedoniečių kariuomenės ir Persijos karaliaus Darijaus III-ojo kariuomenės. Mūšis laikomas vienu iš didžiausių ir svarbiausių mūšių pasaulio istorijoje. Mūšį, kuris buvo makedoniečių žygio į Persiją kulminacija, triuškinamai laimėjo makedoniečiai.
Turinys |
[taisyti] Įvykiai iki mūšio
Per dvejus metus po Isos mūšio Aleksandras Didysis užėmė Viduržemio jūros pakrantę ir Egiptą. Tuomet jis pajudėjo per Siriją į Persijos imperijos centrą. Be jokio pasipriešinimo Aleksandro Didžiojo kariuomenė kirto Tigro ir Eufrato upes. Siekdamas nutraukti karą, Darijus III-asis siūlė Aleksandrui visas Persijos žemes į vakarus nuo Eufrato, didelę išpirką už savo prie Isos prarastą haremą, taip pat dukters ranką, tačiau Aleksandras pasiūlymą atmetė.
[taisyti] Karinės pajėgos
- Graikai, vadovaujami Aleksandro – 7000 kavalerija ir 40 000 pėstininkų (pagal Arianą).
- Persai – apie 40 000 kavalerija, 200 000 pėstininkų ir 6000 graikų samdinių (Arianas nurodo aiškiai perdėtą 1 000 000 pėstininkų skaičių).
[taisyti] Mūšis
Mūšis prasidėjo, kai persai jau buvo pasiruošę mūšio lauke.
Iš savo rytinių satrapijų ir skitų genčių Darijus buvo surinkęs rinktinę kavaleriją. Darijus taip pat turėjo karinių vežimų, kuriems buvo paruošęs lygų lauką priešais savo pajėgas. Į mūšį taip pat buvo atvesti 50 Indijos dramblių.
Prieš mūšį Darijus buvo įsakęs išvalyti iš mūšio lauko krūmynus ir stambesnę augmeniją, kad galėtų efektyviau panaudoti karinius vežimus.
Pats Darijus stovėjo savo geriausių pėstininkų centre (graikų samdiniai ir jo asmeninė apsauga). Abiejuose flanguose buvo išdėstyta kavalerija. Besas vadovavo kairiajam flangui su savo baktrais ir skitais, o Mazaejus vadovavo dešiniajam flangui su sirų ir medų kavalerija.
Aleksandras Didysis pats vadovavo dešiniajam makedoniečių flangui, o Parmenidas – kairiajam flangui su tesaliečių ir graikų sąjungininkų kavalerija. Abu flangai buvo saugomi lengvai ginkluotų karių. Viduryje stovėjo dviejų eilių falanga, suformuota į „dvigubą falangą“. Antra eilė galėjo būti apgręžta, jei persai apeitų makedoniečius iš flangų.
Makedoniečiai pradėjo puolimą, lyg ir užkibdami ant jiems pateikto jauko. Staiga visa armija pakeitė kryptį ir pradėjo judėti į dešinę, pasitraukdama iš persų paruošto mūšio lauko.
Darijus įsakė savo kairiojo flango kavalerijai apsupti makedoniečius iš dešinės ir sustabdyti jų judėjimą į dešinę. Jie susidūrė su Aleksandro Didžiojo graikų samdinių kavalerija. Kai didesnė dalis persų kavalerijos bandė apsupti makedoniečių dešinįjį flangą, Aleksandras metė visus savo kavalerijos rezervus į tašką, kur pagrindinė persų linija susijungė su flango kavalerija. Taip persų eilėse atsirado tarpas. Aleksandras Didysis pasuko savo eiles ir metė savo kavaleriją į tą tarpą, o tada pasuko tiesiai į Darijų.
Darijus dabar matė žlungantį savo kairįjį flangą ir puolančius makedoniečius, kurie siekė jį nužudyti arba paimti į nelaisvę. Jis apsuko savo vežimą ir pabėgo iš mūšio lauko. Kairiojo flango kavalerija pasekė jam iš paskos.
[taisyti] Įvykiai po mūšio
Persai prarado apie 40 000 karių. Darijus pabėgo su savo apsauga ir dalimi baktrų kavalerijos. Aleksandras Didysis vijosi jį iki pat Arbelos – maždaug 120 km nuo mūšio lauko.
 |
Šis karinis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
