Grazia Deledda
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Grazija Deledda (Gracija Deleda, 1875 m. rugsėjo 27 m. – 1936 m. rugpjūčio 15 d.) – italų rašytoja, 1926 m. apdovanota Nobelio literatūros premija.
[taisyti] Biografija
[taisyti] Kūryba
Literatūrinę veiklą Deleda pradėjo XIX amžiaus pabaigoje, kai verizmą išstūmė kitos literatūrinės kryptys. Tačiau rašytoja liko veristė. Kūrybos pradžioje jaučiamas ryškus romantizmas, nuotykių gausa. Vėliau rašytoja ėmė giliau žvelgti į gyvenimo tikrovę. Ji vaizdavo įvairių klasių buitį, bet daugiausia dėmesio skyrė paprastiems žmonėms, gyvenantiems sudvasintoje gamtoje, kai valstiečio sąmonėje tikrovė persipina su fantastika, o realus gyvenimas – su senomis legendomis.
- Novelių rinkiniai: „Karališkoji meilė“ (1891), „Sardų apsakymai“ (1894), „Pagunda“ (1899), „Gyvenimo pokštai“ (1905), „Senelis“ (1908),„Paslėptas berniukas“ (1915).
- Romanai: „Sardinijos gėlė“ (1892), „Dievo keliu“ (1889), „Kalnų senis“ (1900), „Elijas Portolu“ (1904), „Pelenai“ (1904), „Gebenė“ (1904), „Nendrės vėjyje“ (1913), „Mariana Sirka“ (1915), „Motina“ (1920).
