Grenlandija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kalaallit Nunaat
Grønland


(Detaliau)	(Detaliau)

Valstybinė kalba

grenlandiečių, danų

Sostinė

Nuuk (Godthåb)

Didžiausias miestas

Nuuk (Godthåb)

Valstybės vadovai

Margareta II

Karalienė

Hans Enoksen

Ministras pirmininkas

Plotas
- Iš viso
- % vandens

2 166 086 km² (13)
81,1%

Gyventojų
- 2006 gruodis (progn.)
- Tankis

57 100 (213)
0,026 žm./km² (230)

BVP
- Iš viso
- BVP gyventojui

2001 (progn.)
1,1 mlrd. $ (-)
20 000 $ (-)

Valiuta

Danijos krona

Laiko juosta
- Vasaros laikas

nuo UTC 0 iki -4
taikoma ne visur

Nepriklausomybė

Valstybinis himnas

Grenlandijos himnas

Interneto kodas

.gl

Šalies tel. kodas

299

Grenlandija (grenlandietiškai – Kalaallit Nunaat, daniškai – Grønland) – didžiausia pasaulio sala, taip pat Danijai priklausanti salų grupė Šiaurės Amerikoje. Apie 81% salos padengta ledu. Atrasta 875 metais. Pradėta kolonizuoti 1721. Tai iš Danijos autonomiją gavusi sala. Pagrindiniai verslai – žvejyba bei turizmas. Taip pat jaučiamas pagyvėjimas IT sektoriuje. Turistus itin traukia geizeriai – šilto arba šalto vandens srovių sukurti naturalūs gamtiniai fontanai.

[taisyti] Ekonomika

XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje Grenlandija išgyveno ekonominį nuosmukį, tačiau ekonominė padėtis ėmė gerėti nuo 1993 m. Grenlandijos vietinės valdžios vykdyta griežta fiskalinė politika leido ilgainiui sukurti teigiamo balanso biudžetus. Šiuo metu Grenlandijos ekonomika yra itin priklausoma nuo žvejybos ir žvejybos eksporto. Pastaruoju metu vystomi keli mineralinių iškasenų kasimo projektai.

[taisyti] Demografija

Grenlandijoje gyvena 56000 gyventojų, kurių 87 proc. yra grenlandai (susimaišusi rasė iš europiečių ir nuo seno čia gyvenusių inuitų). Didžioji dalis gyventojų evangelikai liuteronai. Šalyje kalbama daniškai, grenlandiškai ir angliškai.

[taisyti] Grenlandija ir Europos Sąjunga

Nuo 1721 m. Grenlandija buvo Danijos kolonija, 1953 m. padarius pataisas Danijos konstitucijoje, Grenlandija tapo lygiaverte karalystės dalimi. 1979 m. gegužės 1 dieną, po konsultatyvinio referendumo 1979 sausio 17 d., (70,1 % „už“ ir 25,8 % „prieš“^[1] Grenlandija tapo autonomija. Valdžia Danijoje tapo atsakinga už gynybą, užsienio politiką ir konstitucijos klausimus, visa kita perleista Grenlandijos vietinei valdžiai. Iškart po autonomijos gavimo Grenlandijoje sustiprėjo euro skepticizmas (Grenlandija, kaip lygiateisė Danijos dalis, Europos Sąjungos nare tapo 1973, nors referendumu grelandiečiai tam prieštaravo (70,2 % „prieš“ ir 29,3% „už“)). 1982 m. vasario 23 d. surengus dar vieną referendumą paaiškėjo, jog daugiau nei pusė (52%) elektorato pritaria išėjimui iš ES, 46,1% tam prieštaravo^[2]. 1985 m. vasario 1 d. Grenlandija paliko Europos Sąjungą ir taip tapo pirmąja teritorija, pasitraukusia iš ES. Pagrindinė Europos Sąjungos palikimo priežastis buvo nepriimtina žvejybos politika.