Paragvajus
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Paragvajaus Respublika (Paragvajus) – valstybė Pietų Amerikoje. Ribojasi su Argentina pietuose ir pietvakariuose, Brazilija šiaurės rytuose ir Bolivija šiaurės vakaruose.
|
|||||
![]() |
|||||
Valstybinė kalba | Ispanų ir gvaranių | ||||
Sostinė | Asunsjonas | ||||
Didžiausias miestas | Asunsjonas | ||||
Valstybės vadovai | Nicanor Duarte Frutos
Prezidentas
|
||||
Plotas - Iš viso - % vandens |
406 750 km² (58) 2,3% |
||||
Gyventojų - 2006 liepa (progn.) - Tankis |
6 506 464 (98) 16,00 žm./km² (158) |
||||
BVP - Iš viso - BVP gyventojui |
2006 (progn.) 30,64 mlrd. $ (95) 4 700 $ (106) |
||||
Valiuta | Gvaranis (PYG) | ||||
Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC -4 - |
||||
Nepriklausomybė Paskelbta
Pripažinta |
nuo Ispanijos 1811 gegužės 15 |
||||
Valstybinis himnas | Paragvajaus himnas | ||||
Interneto kodas | .py | ||||
Šalies tel. kodas | 595 |
Turinys |
[taisyti] Istorija
Pagrindinis straipsnis: Paragvajaus istorija
Iki europiečių atvykimo derlingame bei miškingame regione gyveno įvairios indėnų pusiau klajoklių gentys, kalbančios guarani kalbomis. XVI amžiaus pirmoje pusėje atvyko ispanų kolonistai, 1537 m. rugpjūčio 15 d. Chuanas de Salasaras (Juan de Salazar) įkūrė Asunsjoną, tapusį ispanų kolonijos centru.
1811 metų gegužės 14 d. Paragvajus paskelbė nepriklausomybę nuo Ispanijos karalystės. XIX a. antroje pusėje (1864-70) Paragvajus įsivėlė į karinį konfliktą su Argentina, Brazilija ir Urugvajumi, šio karo metu šalies gyventojų sumažėjo per pus, o šalis buvo okupuota Brazilijos (iki 1874 m).
XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Paragvajus kariavo su Bolivija, vėliau kilo pilietinis karas, po jo sekusi karinė diktatūra ir politinis nestabilumas. Nuo 1954 iki 1989 metų šalį valdė septynis kartus perrinktas prezidentas generolas Alfredo Stroessner, kurio valdymo metu suvaržytos politinės laisvės, režimo oponentai persekiojami, taip pat vykdyta indėnų asimiliacijos politika.
Po 1989 metų vasario 3 d. perversmo vienas perversmo organizatorių generolas Andrés Rodríguez išrinktas prezidentu, pradėtos ekonominės ir politinės reformos, žymiai sumažėjo Stroessner valdymo metu susidariusi izoliacija nuo išorinio pasaulio.
[taisyti] Politinė sistema
Pagrindinis straipsnis: Paragvajaus politinė sistema
[taisyti] Administracinis suskirstymas
Pagrindinis straipsnis: Paragvajaus (administracinio suskirstymo vienetai)
Paragvajus suskirstytas į 18 apskričių (departamentos, vns. departamento).
[taisyti] Geografija
Pagrindinis straipsnis: Paragvajaus geografija
Į vakarus nuo Paragvajaus upės esančio Gran Čiako regiono rytinėje dalyje vyrauja pelkėtos žemumos, toliau į vakarus – miškai, toliausiai vakaruose – krūmynai. Paraneña regionas į rytus nuo Paragvajaus upės kalnuotas, aukščiausia vieta – apie 700 m. virš jūros lygio.
Klimatas nuo subtropinio iki vidutinio.
[taisyti] Ekonomika
Pagrindinis straipsnis: Paragvajaus ekonomika
[taisyti] Demografija
Pagrindinis straipsnis: Paragvajaus demografija
Apie 95% Paragvajaus gyventojų yra metisai (ispanų ir guarani indėnų kilmės). 90% kalba guarani kalba, 75% – ir ispaniškai. Dauguma – Romos katalikai, yra menonitų ir kitų protestantų bendruomenių.
Dauguma gyventojų gyvena rytinėje šalies dalyje, 160 km spinduliu aplink Asunsjoną. Gran Čiako regione, kuris sudaro apie 60% teritorijos, gyvena tik apie 2% gyventojų.
[taisyti] Kultūra
Pagrindinis straipsnis: Paragvajaus kultūra
[taisyti] Kita Informacija
- Paragvajaus ryšiai
- Paragvajaus transportas
- Paragvajaus karinės pajėgos
- Paragvajaus tarptautiniai santykiai
- Paragvajaus šventės
[taisyti] Nuorodos
Šalių sąrašas | Amerika |
Šiaurės Amerika |
JAV | Kanada | Meksika Kiti politiniai vienetai: Bermudų salos | Grenlandija | Sen Pjeras ir Mikelonas |
Centrinė Amerika |
Belizas | Gvatemala | Hondūras | Nikaragva | Kosta Rika | Panama | Salvadoras |
Karibų jūros regionas |
Antigva ir Barbuda | Bahamos | Barbadosas | Dominika | Dominikos Respublika | Grenada | Haitis | Kuba | Jamaika | Sent Kitsas ir Nevis | Sent Lusija | Sent Vinsentas ir Grenadinai | Trinidadas ir Tobagas Kiti politiniai vienetai: Angilija | Aruba | Britanijos Virdžinijos salos | Gvadalupė | JAV Virdžinijos salos | Kaimanų salos | Martinika | Montseratas | Nyderlandų Antilai | Puerto Rikas | Terkso ir Kaikoso salos |
Pietų Amerika |
Argentina | Bolivija | Brazilija | Čilė | Ekvadoras | Gajana | Kolumbija | Paragvajus | Peru | Surinamas | Urugvajus | Venesuela Kiti politiniai vienetai: Falklando (Malvinų) salos | Prancūzų Gviana |