Haremas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jean Léon Gerôme (1824-1904)
Haremas (arabų k. haram – uždrausta, neliečiama) – namo ar rūmų dalis, skirta daugpatystę praktikuojančių musulmonų moterims (žmonoms ir sugyventinėms). Į haremą turi teisę įeiti tik sutuoktinis. Haremus turėjo ir Kinijos imperatoriai (jis vadinosi „antraisiais rūmais“ – hongong). Egipte faraono haremas buvo laikomas uždara teritorija.
Musulmonų papročiai leidžia vyrui turėti keturias žmonas su sąlyga, kad kiekvienai jų ir jos vaikams būtų suteikta atskira gyvenamoji vieta. Vyro santykiai su žmonomis, jų lankymo eilė būdavo griežtai reglamentuota ir vyras privalėjo šių taisyklių laikytis. Valdovai kartais turėdavo daugiau kaip 100 žmonų ir sugyventinių, tad suprantama, kad moterų lytinis gyvenimas būdavo nereguliarus. Haremuose dėl vyrų stokos dažniau nei kitur pasitaikydavo lesbiečių.
