Helenizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Helenizmas yra Graikijos istorijos periodas nuo Aleksandro Didžiojo mirties 323 m. pr. m. e. iki 31 m. pr. Kr, kai Egiptas buvo paverstas viena iš Romos imperijos provincijų.

Helenizmas apėmė visas žemes, kurias buvo užkariavęs Aleksandras Makedonietis. Helenizmas puoselėjo Graikijos kultūra, išplatino graikų kalbą po pasaulį. Mirus Aleksandrui Makedoniečiui jo užkariautos teritorijos suskilo į tris valstybes: Siriją, Graikiją ir į vieną žymiausių valstybių Egiptą, bet šios valstybės ir toliau puoselėjo helenizmo kultūrą, vėliau jas užkariavo romėnai, iš pradžių Graikiją, paskui Siriją ir galiausiai Egipto pralaimėjimu ir paskutinės Egipto faraonės mirtimi Kleopatra 30 m. pr. m. e.

[taisyti] Termino kilmė

Terminą pasiūlė naudoti vokiečių istorikas Johanas Gustavas Droisenas.

[taisyti] Nuorodos

• Literatūra (Green, Shipley)
• Pėteris Greensas „Helenistinė istorija ir kultūra“ (anglų k.)
• Šaltiniai internete (angl. k.)
• Bibliografija (vokiečių k.)
• Bibliografija (vokiečių k.)
• Makedonijos padalijimas (vokiečių k.)