Ignas Končius
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ignas Končius (1886 m. liepos 31 d. Purvaičiuose (Telšių raj.) – 1975 m. vasario 19 d. Putname, JAV) – fizikas, etnografas, Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas.
[taisyti] Biografija
1903 m. baigė Palangos progimnaziją ir įstojo į Liepojos gimnaziją, kur priklausė slaptam moksleivių būreliui ir veikė tarp darbininkų. 1907 m. baigęs gimnaziją įstojo į Peterburgo universiteto Fizikos-matematikos fakultetą.
Studijų metais buvo Lietuvos tyrimo ratelio pirmininkas, 1910 m. – Peterburgo lietuvių studentų draugijos pirmininkas. 1911 m. Žemaitijoje surašinėjo ir fotografavo koplytėles ir kryžius, Plungėje surengė vaidinimą „Tadas Blinda“. Nuo 1911 m. – žurnalo „Visuomenė“ bendradarbis.
1913 m. baigė universitetą ir metus dirbo mokytoju Palangoje. 1915 – 1917 m. dirbo evakuotoje Palangos gimnazijoje Viru ir Stavropolyje, ten ėjo ir Žemės ūkio instituto asistento pareigas.
1921 m. grįžo į Lietuvą ir dirbo Dotnuvos Žemės ūkio mokykloje, vėliau – Žemės ūkio akademijos docentas. Nuo 1926 m. – Lietuvos universiteto docentas, 1932 m. – profesorius, Kauno zoologijos sodo steigimo iniciatorius.
Nuo 1927 m. – „Kultūros“ žurnalo bendradarbis. 1939 – 1940 m. – Vilniaus universiteto valdytojas. 1941 m. birželio bolševikų areštuotas, vežtas į Rusiją, bet pakeliui į sušaudymo vietą Červenėje pabėgo.
1942 – 1943 m. – Savitarpio pagalbos Vykdomojo komiteto pirmininkas. 1944 m. liepos mėn. pasitraukė į Vokietiją, Bairoite organizavo Savitarpio pagalbos komitetą.
Nuo 1949 m. JAV dirbo Tafto universiteto tyrimų laboratorijoje.
[taisyti] Veikla
Derindamas profesinę, švietėjišką ir visuomeninę veiklą išleido 20 mokslinių knygų, parašė per 300 mokslo populiarinimo straipsnių, parengė pirmąjį Lietuvoje „Meteorologijos“ vadovėlį (1924 m.), išspausdino studiją „Žemaičių padangės kryžių ir koplytėlių statistika“, išleido unikalią retrospekciją „Žemaičio šnekos“ (Londonas, 1961 m.) bei „Žemaičių kryžiai ir koplytėlės“ (Čikaga, 1965 m.).
Daug nuveikė, kurdamas lietuvišką mokslo terminiją.
I. Končius spaudoje foto mėgėjus ir matininkus ragino fotografuoti kaimo žmonių darbus ir jų sukurtus dalykus. Jo nuotraukų negatyvų ir pozityvų yra Sankt Peterburgo valstybiniame etnografijos, Lietuvos nacionaliniame, Kauno M. K. Čiurlionio dailės, Šiaulių „Aušros” muziejuose.
