Intelektas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Intelektas (lot. intellectus – suvokimas, prasmė) arba protas – gebėjimas mokytis ir išmokti, susivokti naujose situacijose, atskleisti reiškinių sąsają. Kitaip – atpažinti sąryšius ir rasti optimalų problemos sprendimą.

Pasireiškia kaip individo gebėjimas spręsti klausimus remiantis abstrakcijomis ir bendrosiomis žiniomis, įgytomis neformaliai bendraujant su aplinka.

Intelekto lygis (intelekto koeficientas) nustatomas intelekto testais (IQ testas).

Intelekto pagalba greitai ir veiksmingai sprendžiami uždaviniai, orientuojamasi neįprastose situacijose. Akcentuojama sąlygiškai tarpusavyje nepriklausomos kompetencijos kaip verbalinis suvokimas, erdvinis mąstymas, atmintis ir matematiniai, loginiai gebėjimai. JAV psichologas Howardas Gardneris „Multiple intelligences“ (MI) mini kinestetinį (judėjimo) intelektą (šokėjų), muzikinį (muzikų ir kompozitorių) arba gamtos mokslų intelektą (gamtos tyrinėtojų) etc.

[taisyti] Intelekto struktūra

Intelekto prigimtis dar nepakankamai ištirta tačiau esmės aiškinimas grindžiamas intelekto struktūros samprata (2 teorijos: Č. E. Spirmeno ir L. L. Terstonoo, E. L. Torndaiko, Dž. P. Gilfordo).

[taisyti] Nuorodos

• Kompetencija