Japonijos geografija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Japonija – salų valstybė išsidėsčiusi palei Azijos Ramiojo vandenyno pakrantę. Iš rytų salas supa Ramusis vandenynas, vakaruose Japonijos, pietuose Rytų Kinijos, šiaurėje Ochotsko jūros. Tarp Honshuu (Honšiū) ir Shikoku (Šikoku) salų įsiterpusi Seto Naikai (vidaus) jūra. Didžiausios salos (iš šiaurės į pietus): Hokkaido, Honšiū (didžiausia), Šikoku, Kiūšiū, Okinava.
Jos plotas – 378 000 kv. km, gyventojų skaičius – apie 127 mln.
Šiauriausias taškas – Etorofu, Hokkaido pref.
Piečiausias taškas – Okinotorishima (Okinotorišima), Tokijo pref.
Ryčiausias taškas – Minamitorishima (Minamitorišima), Tokijo pref.
Vakariausias taškas – Yonagunijima (Jonagunidžima), Okinavos pref.
Šalį sudaro daugiau nei 6 800 salų, iš kurių tik apie 340 yra didesnės nei 1 kv. km. Pagrindinės salos: Honšiū (230 448 kv. km), Hokkaido (78 073 kv. km), Kiūšiū (36 554 kv. km), Šikoku (1 825 kv. km), jos sudaro 99,37% šalies teritorijos.
