Julijonas Šalkauskis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Julijonas Šalkauskis (1849 m. Joniškyje – 1933 m. gegužės 12 d. Šiauliuose) – gydytojas, savivaldybininkas, Lietuvos politinis veikėjas.
[taisyti] Biografija

Mokėsi Šiaulių, vėliau – Mintaujos gimnazijose, 1887 m. baigęs Petrapilio Karo medicinos akademiją, dirbo gydytoju Ariogaloje. 1882 m. vedė bajoraitę Barborą Goštautaitę.
Nuo 1888 m. dirbo Rygoje, nuo 1891 m. – Šiauliuose. 1905 – 1915 m. – Šiaulių miesto burmistras. 1912 m. rūpinosi, kad mieste būtų leista statyti elektrinę. Pirmojo pasaulinio karo metu 1915 m. pasitraukė į Maskvą.
Grįžęs į Šiaulius 1918 m. spalio mėn. pradėjo organizuoti savivaldybės tarybos rinkimus. 1918 m. lapkričio 24 d. Šiauliuose išrinkta pirmoji nepriklausomoje Lietuvoje savivaldybė.
Dirbo Šiaulių miesto savivaldybės sanitarijos gydytoju. Nuo 1919 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos Šiaulių organizacijos narys. Nuo 1925 m. sausio 24 d. – Šiaulių miesto savivaldybės gydytojas.
Dirbo iki 80 metų, išaugino 5 dukteris ir 4 sūnus, iš kurių Kazys ir Stasys tapo profesoriais.