Kazys Šalkauskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kazys Šalkauskis (1885 m. kovo 4 d. Ariogaloje – 1960 m. vasario 26 d. Vilniuje) – teisininkas, profesorius, lietuvių visuomenės veikėjas. Julijono Šalkauskio sūnus, Stasio Šalkauskio brolis.

[taisyti] Biografija

Baigė Šiaulių gimnaziją, 1912 m. – Maskvos universiteto Teisės fakultetą.

1912 – 1915 m. dirbo advokatu Samarkande (Uzbekija). Pirmojo pasaulinio karo metais 1915 – 1917 m. buvo Lietuvių draugijos nuo karo nukentėjusiems šelpti įgaliotiniu Šiauliuose, steigė maitinimo punktus visoje Šiaurės Lietuvoje, Žemaitijoje, Rygoje, Mintaujoje, Daugpilyje. 1918 – 1920 m. – Lietuvos prekybos ir pramonės ministerijos reikalų valdytojas, ministro pavaduotojas. Paskirtas Lietuvos vyriausybės komisaru perimti iš bermontininkų jų paliekamą teritoriją ir turtą.

1919 – 1960 m. dirbo advokatu. 1921 – 1922 m. – Aukštųjų kursų dėstytojas, 1922 – 1936 m. Vytauto Didžiojo universitete dėstė teisę, 1936 m. – profesorius. 1940 – 1950 m. – Vilniaus universiteto profesorius. 1944 – 1945 m. – dar ir Lietuvos mokslų akademijos reikalų valdytojas.

Daugelio mokslo darbų teisės klausimais autorius. 1935 m. sudarė įstatymų rinkimį „Lietuvos novelos“.