Kaldera
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kaldera – plati stačiašlaitė dauba ugnikalnio viršūnėje, susidariusi, sprogus užsikimšusiai kalderos tipo ugnikalnio stemplei arba įgrūnant ugnikalnį sudarančioms uolienoms. Vulkanai, suformuojantys kalderas, vadinami kalderos tipo vulkanais.
Kalderos susidarymą dažnai įtakoja magmos talpyklos ištuštėjimas didelio ugnikalnio išsiveržimo metu. Jei iš talpyklos nuteka pakankamas magmos kiekis, talpyklos sienos nebegali išlaikyti jas slegiančio kalno svorio, todėl ugnikalnio viršūnė pamažu įgriūva. Taip susiformuoja didžiulės daubos ugnikalnių viršūnėse – kalderos. Jos skiriasi nuo ugnikalnio kraterių, kurie paprastai yra mažo skersmens.
Kaldera gali būti užpildyta vandeniu, taip suformuodama didelį ežerą arba mažą ežeriuką ugnikalnio viršūnėje.