Karaka
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Karaka – keturstiebis (arba tristiebis) burinis laivas, sukurtas Viduržemio jūros regione 15 amž. Laivas turi aukštą ir apvalų laivagalį su bušpritu (įstrižu burlaivio priekio stiebu burėms iškilti) per visą laivo ilgį. Turėjo keturkampio formos dvi (ar tris) bures, trečioji burė buvo trikampė.
Karaka – vienas pirmųjų Europos vandenyne plaukyti skirtų laivų, kadangi buvo pakankamai didelis, kad būtų stabilus audringoje jūroje ir buvo pakankamai talpus gabenti maisto produktams ilgoms kelionėms. Karakos buvo naudojamos ir karyboje, tuo metu buvo galingiausi laivai. 15 ir 16 amžiuje su karakomis ir karavelėmis ispanai ir portugalai tyrinėjo pasaulį. Bene garsiausia karaka yra Kristupo Kolumbo „Santa Marija“. Ispaniško tipo karaka vadinama nao, o portugališka nau, prancūziškai – nef (visi pavadinimai reiškia „laivas“).
[taisyti] Privalumai
Karakos dažnai apibūdinamos kaip idealūs transporto laivai.
- Daug vietos įgulai, maistui ir kroviniui.
- Beveik neįveikiamas mažesniems laivams, kurie buvo problema Rytų Indijos regione.
- Nuplaukdavo didelius atstumus, turėdami didelę talpą buvo nepriklausomi prekybos postai.
- Laivo stabilumas buvo puiki platforma ginklams. Tuo pasinaudojo portugalai kovodami su Zamutiri Rada Azijoje.
Vienintelis trūkumas, kad būdami milžiniški neatlaikę didelio vėjo apvirsdavo.