Kemerių nacionalinis parkas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kemerių nacionalinis parkas yra trečias pagal dydį Latvijos nacionalinis parkas, įkurtas 1997 m. Parkas yra Žiemgaloje ir dalis Vidžemės teritorijoje – Jūrmalos teritorijos vakarinėje dalyje, Jelgavos rajono Valgundės valsčiuje, Rygos rajono Salos valsčiuje ir Tukumo rajono Džūkstės, Engurės, Lapmežciemo, Slampės ir Smardės valsčiuose. Kemerių nacionalinis parkas užima 40692 ha sausumos ploto bei 2100 ha teritorijos Rygos įlankoje.
1957 m. buvo įkurtas Kemerių rezervatas, kuris po poros metų nustojo egzistuoti. Vėliau šioje teritorijoje buvo įvairūs draustiniai, kol 1997 m. buvo įkurtas nacionalinis parkas. Parko teritorijoje svarbus yra mineralinių vandenų ir gydomojo purvo formavimosi procesas, jame pasitaiko tokių nuosėdinių uolienų, kaip gipsas, dolomitas, dolomitinis mergelis. Kemerių nacionalinio parko teritorijoje yra lagūnos tipo ežerai Dūnieris, Kanieris, Slokos ežeras ir Valgumo ežeras. Iš pelkių didžiausios yra Kemerių raistas ir Raganų pelkė.
