Kinijos Liaudies Respublikos istorija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kinijos Liaudies Respublikos istorija prasidėjo 1949 m. spalio 1 d., kai Mao Dzedunas Tiananmenio aikštėje paskelbė apie Kinijos Liaudies Respublikos sukūrimą ir tęsiasi iki šių dienų.
[taisyti] Socializmo kūrimas Mao Dzeduno valdymo laikotarpiu (1949-1976)
Kinijos pilietiniam karui pasibaigus Mao Dzeduno vadovaujamų komunistų pergale prieš Čiang Kaišeko vadovaujamą Guomindaną, kuris pasitraukė į Taivaną, 1949 m. spalio 1 d. Mao paskelbė apie Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimą. Pirmasis Mao tikslas buvo totalus žemės valdymo sistemos pakeitimas vykdant radikalią žemės reformą. Senoji feodalinė Kinijos žemės valdymo sistema, kai žemė priklausė stambiems žemvaldžiams, buvo pakeista ir žemė tolygiau perdalinta ir paskirstyta mažiau turtingiems valstiečiams. Mao ypatingai pabrėžė klasių kovą ir 1953 m. pradėjo įvairias kampanijas prieš buvusius žemvaldžius ir kapitalistus. Buvo atsisakyta užsienio investicijų.
Mao tikėjo, kad socializmas nugalės visas kitas ideologijas ir po Pirmojo penkmečio plano, kuris rėmėsi sovietine centralizuotai kontroliuojamos ekonomikos sistema, 1957 m. nusprendė imtis ambicingo Didžiojo šuolio projekto, kurios dalimi buvo masinė kolektyvizacija. Projektas baigėsi visiška nesėkme, prie prasto ekonomikos planavimo ir administravimo prisidėjus blogiems orams prasidėjo badas, kurio metu mirė virš 20 milijonų kinų. Mao nesėkmė su Didžiuoju šuoliu sumažino jo valdžią vyriausybėje, kurioje administracinius klausimus perėmė Liu Shaoqi ir Den Siaopinas (Deng Xiaoping).
Siekdamas įtvirtinti socialistinę ideologiją ir atsikratyti „senųjų elementų“, taip pat sustiprinti savo politinę padėtį, Mao 1967 m. pradėjo Kultūrinę revoliuciją. Kampanija persmelkė visus kinų gyvenimo aspektus. Raudonieji sargybiniai terorizavo gyventojus, nes daugybė paprastų piliečių buvo paskelbti kontrrevoliucionieriais. Praktiškai buvo sužlugdytas švietimas ir viešasis transportas. Vykdyti politinių lyderių, įskaitant Liu Shaoqi ir Den Siaopiną, kurie buvo paskelbti palaikančiais kapitalizmą, valymai. Kampanija nepasibaigė iki pat Mao mirties 1976 m.
Mao šalininkai teigia, kad Mao valdymo laikotarpiu buvo įtvirtinta Kinijos vienybė ir suverenitetas, kurį XX a. ji faktiškai buvo praradusi. Taip pat teigiama, kad buvo vystoma infrastruktūra, pramonė, sveikatos apsauga ir švietimas, o tai pakėlė vidutinio kino pragyvenimo lygį.
Mao režimo kritikai teigia, kad Mao administracija ėmėsi kontroliuoti kasdieninį piliečių gyvenimą, o jo Didžiojo šuolio ir Kultūrinės revoliucijos kampanijos kainavo milijonus gyvybių, neigiamai paveikė ekonomiką.
[taisyti] Den Siaopino iškilimas ir ekonominės reformos (1976-1989)
Po Mao Dzeduno mirties prasidėjo kova dėl valdžios tarp Keturių gaujos, Hua Guofeng ir Den Siaopino, kuris išmanevravo tarp kovojančių grupių ir 1980 m. tapo Kinijos lyderiu. 11-ojo Kinijos komunistų partijos kongreso 3-iame plenume Den Siaopinas paskelbė apie ekonominių reformų ir atvirumo planus, kurie pradėti įgyvendinti dekolektyvizuojant kaimą, vykdant pramonės reformas decentralizuojant vyriausybės vaidmenį pramonės sektoriuje.
 |
Šis su Kinija susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
