Sui dinastija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sui dinastija (隋朝 pinyin: suí cháo, 581-618) – Kinijos dinastija, valdžiusi po Pietinių ir šiaurinių dinastijų laikotarpio. Ją pakeitė Tang dinastija. Sui dinastijos sostinė buvo Čanganyje (dabartinis Sianis).
Sui gyvavo neilgai: ją nualino kariniai žygiai į Korėją, maištai, sukilimai, žudynės. Nepaisant to ji laikoma viena iš didžiųjų Kinijos dinastijų, nes užbaigė keturių šimtmečių susiskaldymo laikotarpį po Han dinastijos, suvienydama Pietų ir Šiaurės Kiniją. Sui dinastija ypač prisimenama kaip pastačiusi Didįjį kanalą.
Turinys |
[taisyti] Politika ir karinė ekspansija
Po kelis amžius trukusio susiskaldymo Kinija buvo suvienyta, nes vėl grėsė barbarų antpuoliai, buvo nemažų ekonominių problemų. Sui sugebėjo vėl sujungti Pietų ir Šiaurės Kiniją. Tam ypač pasitarnavo Didžiojo kanalo statybos ir 587–608 m. sukurtas laivybos kelių tinklas. Didysis kanalas – didžiausias senovinis kanalas pasaulyje – sujungė Pekiną su Hangdžou. Jo dėka intensyvėjo prekyba tarp Šiaurės ir Pietų, buvo paprasčiau permesti karines pajėgas, iškilus grėsmei.
Taip pat Sui dinastijos valdymo metais toliau buvo statoma Didžioji kinų siena, atstatomi sugriauti miestai ir statomi nauji. Apie 600 m. smarkiai perstatyti Čanganis ir Luojangas.
Sui dinastija prasidėjo su imperatoriumi Vendi. Jis vedė šiaurės Džou imperijos valdovo dukrą, jėga paėmė valdžią ir pasiskelbė imperatoriumi. Vendi užsitikrino klajoklių paramą, pripažinęs jų titulus, tačiau prarado konfucianistų intelektualų pasitikėjimą. Padedamas klajoklių, Vendi išplėtė šiaurinę imperiją.
Vendi sūnus Jangdi vaizduojamas kaip neigiamas istorinis personažas. Manoma, kad jis galėjo nužudyti savo tėvą. Jis toliau plėtė imperijos valdas, tačiau užuot toliau rėmęsis klajokliais, vėl iškėlė konfucianistinį išsilavinimą bei egzaminų sistemą, orientuotą į biurokratus. Šitaip jis neteko klajoklių paramos. Jangdi pradėjo Didžiojo kanalo, kitas grandiozines statybas. Išlaidaudamas jis nusilpnino šalį. Be to, nepasisekė jo žygiai į Korėją (žr. žemiau), į Kiniją veržėsi turkai klajokliai, nuolat kildavo sukilimai. Galiausiai Jangdi prarado pavaldinių pasitikėjimą ir jį nužudė jo paties ministrai.
Imperatoriumi buvo paskelbtas Jangdi vaikaitis Gongdi, tačiau jis tebuvo regento Li Juan (Li Juan) marionetė. Li Juan po metų sukilo, užėmė Luojaną ir įkūrė Tang Dinastiją.
[taisyti] Karai su Korėja
Viena iš svarbiausių Sui dinastijos žlugimo priežasčių buvo žygiai į Korėjos pusiasalį, t.y. vienos iš Trijų Korėjos karalysčių Goguryeo puolimai. Tai buvo dideli ir brangūs karai: yra žinoma, kad viename jų dalyvavo 1,15 milijono pėstininkų, 50 000 raitelių, 3000 karo laivų ir kt.
Visos keturios kampanijos pasibaigė nesėkme. Karių sugrįždavo net mažiau nei pusė procento išžygiavusiųjų. Dalyvavę vasaros žygiuose grįždavo po kelerių metų, jeigu sugebėdavo išgyventi atšiaurią žiemą. Dėl priešo taktikos nemažai žūdavo nuo šalčio ir bado. Nemažai žalos pridarė korėjiečių lankininkai.
[taisyti] Valdovai
| Pomirtinis vardas1 | Asmeninis vardas | Lietuviškai | Valdymo metai | Laikotarpio pavadinimas2 | Laikotarpio datos |
|---|---|---|---|---|---|
| Wéndì 文帝 |
Yáng Jiān 楊堅 |
Vendi; Jang Dzian | 581-604 m. | Kāihuáng (開皇; kai huang) Rénshòu (仁壽; ženšou) |
581-600 m. 601-604 m. |
| Yángdì 煬帝 |
Yángguǎang 楊廣 |
Jangdi; Jangguang | 605-617 m. | Dàyè (大業; daje) | 605-617 m. |
| Gōngdì 恭帝 |
Yáng Yòu 楊侑 |
Gongdi; Jang Jou | 617-618 m. | Yìníng (義寧; ining) | 617-618 m. |
|
1 Paprastai valdovas įvardijamas prieš pomirtinį vardą pridedant dinastijos pavadinimą (Sui) |
|||||
