Kornų kalba
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kornų kalba (Kornvalio keltų kalba, Kernewek, Kernowek, Curnoak) priklauso indoeuropiečių šeimai keltų kalbų grupei, britonų (britų) pogrupiui. Jai artimiausios giminingos kalbos: bretonų ir valų. Kitos keltų kalbos, priklausančios goidelų pogrupiui: airių, škotų gėlų ir menksiečių (Meno salos). Kornų kalba prarado gyvastį 1777 m., kada mirė paskutinis ja šnekėjęs keltas, tačiau XX a. ji buvo rekonstruota, keli tūkstančiai savanorių gerai išmoko šią kalbą. Dabar kornų kalbą moka iki 5000 žmonių, apie 3000 ją laiko pirmąja arba antra gimtąja kalba. Pastaruoju metu atgimsta šios nedidelės britų salyno tautos kultūrinis suvokimas, žmonės ėmė burtis į bendruomenes.
